2014 m. sausio 27 d., pirmadienis

ATGAL Į RUDENĮ

Kai rugsėjo mėnesį įkėliau į tinklaraštį savo įspūdžius iš Kauno botanikos sodo ( čia ), daviau žodį, kad būtinai ten nuvažiuosiu dar kartą, kai jis pasipuoš ryškiomis rudeniškomis spalvomis. Savo žodį aš ištesėjau, tikrai ten buvau, daug fotografavau, bet vis neradau laisvo laiko parašyti apie išvyką. Taigi siūlau sugrįžti atgal į gražų auksinį rudenį ir pailsinti akis nuo akinamai šaltos žieminės saulės šviesos :)
Kauno botanikos sodas  pasitiko mane nuostabiausiais geltonos, rudos, rausvos, raudonos, žalios spalvų atspalviais. Saulytė neišlindo, bet lengva ūkana suteikė neapsakomo jaukumo. Žiugždantys po kojomis lapai ramino. Tikras meditacijos kampelis.




Pirmiausiai ėjau pažiūrėti japoninio puošmedžio (Cercidiphyllum japonicum). Neįtikėtinas grožis ! O svaiginantis karamelės kvapas vertė galvoti apie šviežias bandeles ir puodelį arbatos :) Didelėmis valios pastangomis prisiverčiau keliauti gylyn į parką. Buvo didelė pagunda prisėsti po medžiu ir spoksoti į tvenkinį krintančius medžio lapus.



Žemiau esančioje nuotraukoje - japoninės magnolijos vaisius. Niekada nesu mačiusi, todėl buvau nustebusi, kad jie tokie gražūs ir ryškūs. Vėliau teko bendrauti su sodo darbuotojais, tai sužinojau, jog toli gražu ne kiekvienais metais būna toks geras derlius.



Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera L.) buvo vos pradėjęs gelsti. Norėčiau pamatyti jį žydintį. Sako vaizdas - nerealus :). Botanikos sodo tinklapyje galima pamatyti jo žiedo nuotrauką. Nuo 2000-ųjų metų sode rengiamos tulpmedžio žydėjimo dienos. Tik, kaip ir kitų augalų, ne visuomet žydėjimas būna gausus. Jau grįždama namo, užsukau į Kauno botanikos sodo medelyną ir nusipirkau čia išaugintą gelsvažiedžio tulpmedžio sodinuką. Labai tikiuosi, kad jis sekmingai peržiemos šią žvarbią žiemą.




Šalia tulpmedžio kerojo dižiuliai ožekšniai, pasipuošę barbiškomis rožinėmis uogomis. Ilgiau į jį pažiūrėjus, tikrai gali pradėti viską matyti rožinėmis spalvomis :).



Kai praeitą kartą buvau botanikos sode, kažkodėl neradau tikrosios metasekvojos (Metasequoia glyptostroboides), todėl šįkart jos ieškojau atidžiau. Šis medis žemėje egzistuoja daugiau kaip 50 milijonų metų ! Natūraliai gamtoje jos auga tik Kinijoje, tad šią egzotiką Lietuvoje pamatyti būtina.  Nors man metasekvoja pasirodė spygliuota, tačiau Vikipedija  rašo, kad tai lapai. Vasarą jie būna žali, o rudenį įgauna tokį rudai bronzonį atspalvį ir vėliau nukrenta (kaip tikri lapai).




 Rudeninių astrų kolekcija švietė iš tolo savo rožiniais, melsvais ir violetiniais žiedais. Didelis masyvas žydinčių augalų visada gražu. Užsimaniau ir aš jų turėti savo sode dar daugiau. Bet iš kur gauti vietos, štai kur problema :).



Miskantai siūravo (prisiminiau Antaną Baranauską :)  nuo vėjo.


Nežinau, kas per uogos, bet atrodė skaniai.  Neragavau :)
O tolumoje boluojanti oranžerija, visai primena Londono Kew sodą.


 Dar vienas japoninis puošmedis, pro kurį negalėjau ramiai praeiti. Tačiau šis buvo visas margas, priešingai nei jo vyresnysis brolis (tas kur prie tvenkinio auga).





















Klevas savo auksą dosniai žėrė į tvenkinį.


Prieš išeidama iš parko atsisveikinau su japoniniu puošmedžiu. Na labai jis man patinka :)

 
 Gražu ir gera buvo Kauno botanikos sode. Iki kito karto ! Galbūt pavasarį...

 

2014 m. sausio 15 d., trečiadienis

PAVASARIS, ŠPINATAI IR VĖL ŽIEMA

Kaip ir reikėjo tikėtis, pavasarinė žiema turėjo kada nors baigtis. O gaila :(
Aš tikrai nebūčiau užpykusi, jeigu tas keistas nei ruduo nei pavasaris būtų tęsesis iki šiol. Temperatūra pliusinė, žolė žaliuoja. Gėris ! Bet žiema vėl čia ir tenka taikytis su jos buvimu. Tuoj teks griebti sniego kastuvą ir keliauti į kiemą padirbėti iš peties.
 

 
Bet vos prieš keletą dienų buvo taip:
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Gamta tokia įnoringa ir permaininga. Ne veltui ji moteriškos giminės :) Šiandien baltai pasipuošusi, o dar visai neseniai jos mylima spalva buvo rudai pilka su smaragdo žaluma. Ir ką tu jai ?
 
Praeitos savaitės ketvirtadienį pasivaikščiojau savo sode ir aptikau, kad mano rugsėjo mėnesį pasėti ir jau keletą kartų nupjauti špinatai vėl gražiausiai žaliuoja. Jiems kompaniją palaikė petražolės. Teko imti peilį į rankas ir eiti į daržą rinkti žieminio špinatų derliaus :) Jie buvo puikiausios kokybės, žali ir traškūs.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ir salotos iš jų išėjo kuo skaniausios. Todėl man šiek tiek liūdna šiandien už lango matyti sniegą ir susitaikyti su tuo, kad savais špinatais vėl galėsiu džiaugtis dar ne tuoj. 
 
 
 

2013 m. gruodžio 31 d., antradienis

SU NAUJAISIAIS 2014 METAIS !

 

 Gražių, laimingų, įspūdingų, sveikų, smagių, ypatingų, džiugių, skanių, darbingų, intriguojančių, stebuklingų, nuostabių, kūrybingų, išsipildančių, vienu žodžiu -  PUIKIŲ 2014 METŲ !

 
 





2013 m. gruodžio 19 d., ketvirtadienis

ŽIEMOS SPALVA - RAUDONA

Žiemą visada pasigendu spalvų savo sode. Monochromiškas vaizdas už lango atsibosta. Na gal ne visai monochromiškas. Meluoju :) Visada žali spygliuočiai, bronziniai sudžiūvusių hortenzijų žiedai, smėlio gelsvumo siūruojančios žolės pagyvina žieminę spalvų paletę. Bet norisi kažko ryškenio :)
Prieš Kalėdas namai pasipuošia raudonais akcentais. Eglutė puikuojasi raudonais bumbulais, stalas, dažniausiai, gaubiasi raudona staltiese, dovanos flirtuoja raudonais kaspinais. Ir sode norisi tos gražios, nuotaiką keliančios, skaisčiai raudonos spalvos.
 Man labiausiai patinka raugerškio (Berberis thunbergii) uogyčių raudonis. O aptrauktos šerkšnu, jos būna tobulos. Ant šakų puikiausiai laikosi per visą žiemą. Vienais metais jų būna daugiau, kitais mažiau. Žinoma, kuo jų daugiau, tuo gražiau. Keista, bet mano sode paukščiai jų nelesa. Gal todėl, kad randa visada pilną lesyklą ?






















 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kol sniegas visiškai neužkloja damerio kaulenio (Cotoneaster dammeri), jo raudonos uogos atrodo labai gundančiai. Nors imk ir skink. Jis driekiasi pažeme ir žiemą dažniausia praleidžia šiltai apsiklojęs, todėl gražiosios uogos matosi tik per atlydžius ir dabar, kai to sniego visai nėra.



Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) savo ryškokais vaisiais taip pat paįvairina žieminį koloritą. Jų sunkiai nusakoma raudonai oranžinė spalva matosi iš toli. Labai gražiai vaisiai atrodo pasnigus. Tada jie būna pasipuošę puriomis kepurėmis.

 

2013 m. spalio 18 d., penktadienis

KELIONĖ Į SODŲ IR PARKŲ ROJŲ (PIET OUDOLF IR TOM STUART-SMITH) III DALIS

Na štai ir žadėtas desertas  iš Wisley parko :)
Tai buvo mano tikslas. Pamatyti garsių kraštovaizdžio dizainerių Piet Oudolf ir Tom Stuart - Smith ne mažiau garsius darbus. Tiksliau mažąją jų darbų dalį (nes dirba šie žmonės labai produktyviai ir efektyviai). 
Ką iki šiol buvau mačiusi tik knygų iliustacijose ir interneto platybėse, tapo realiu, apčiuopiamu ir apžvelgiamu vaizdu. Ką galiu pasakyti - aikčiojau, vėl aikčiojau, ir žavėjausi :).


2001 metais, Karališkosios sodininkų draugijos (RHS) užsakymu, olandų kraštovaizdžio specialistas Piet Outdolf sukūrė, šį tą, iš esmės kitokio ir gana naujo. Juk tai buvo prieš dvylika metų ! Sodas Vislyje turėjo savo tradicinį dvigubą mišrųjį gėlyną (miksborderį), o Piet Outdolf suprojektavo kitokią tokio gėlyno versiją su natūralistiniu ir šiuolaikišku požiūriu. Jis kitaip pažiūrėjo į augalų susodinimą ir tam tikrų augalų grupių derinius kartojo per visą gėlyno ilgį. O gėlynas toks visai nemažas. Tai dvi 150 m ilgio ir 12 m pločio juostos, atskirtos plačiu (6 m) žalios vejos taku. Formalus Edvardo epochos gėlynas (borderis) buvo renovuotas ir pritaikytas XXI a. Žinoma, reakcijos ir nuomonės apie šiuos gėlynus buvo pačios įvairiausios. Būta ir tam tikrų problemų, tai - sausokas dirvožemis ir vietinių triušių bendruomenė. Dabar šios problemos jau praeityje. Tikrai nežinau, kaip tos problemos buvo išspręstos, bet augalai per dvylika metų puikiai suvešėję. Man labai įdomu būtų sužinoti, kaip tuos gėlynus prižiūri. Juk per tiek metų, kai kuriuos augalus tikrai reikėjo persodinti, atjauninti, juk tai ne krūmai ar medžiai. Žinoma, ten parinktos tokios daugiametės gėlės, kurios vienoje vietoje gali augti ilgai. Bet juk jos skirtingos ir yra nevienodo augumo, turėtų pradėti gožti viena kitą ir pan. Kaip visa tai vyksta, man išliko paslaptimi, be to ir nebuvo kada per daug gilintis, nes norėjau kuo daugiau fotografuoti, kad žiemą turėčiau kur semtis įkvėpimo :)
Gėlynas prasideda Vaisių kalvos (Fruit Mount) papėdėje ir pamažu leidžiasi žemyn, oranžerijos link.


 Jautiesi, lyg vaikščiotum pievoje esančiu taku.


Daugiau nei 16 000 augalų jūra banguoja vėjyje ir užburia savo  spalvų ir struktūros tobulumu. Gėlynas suskirstytas į 66 įstrižas juostas, po 33 kiekvienoje pusėje. Tačiau, kai žvelgi į jį, jokios geometrijos nesimato. Tai tiesiog augalijos spalvų simfonija su subtiliais spalvų pasikartojimais.


Vienur žėri ryškūs auksiniai saulainių žiedai, kitur ramus mėlesų mėlynumas, o visą spalvų chorą valdo dekoratyvinių žolių ažūrinis rusvumas.



Niekaip negalėjau atsižiūrėti į skaidrią, švelnią ir struktūrišką augalų kompoziciją. Kaip reikia mokėti jausti ir pažinti augalus, kad šitaip juos sudėlioti. Piet Oudolf - tikras augalų genijus.



Sodrūs ir šilti šilokų, veronikūnų lapų ir rūgčių žiedų atspalviai dera su šaltu vyno raudonumo pūkenių lapų spalva.



Rūgčių žiedai ir smailiažiedžių lendrūnų šluotelelės - puikus derinukas :)


Jau baigę žydėti, bet vis dar palaikantys gerą formą, Raselo gumbenės ir veronikūnų žiedynai, sudarė puikią kompaniją visu gražumu besipuikuojančiam kemerui. Čia yra vienas iš pagrindinių Piet Oudolf triukų. "Mirę" t. y. nužydėję augalai (jų sėklų dėžutės) turi atlikti esetinę funkciją, teikti pasigrėjimą viso sezono metu. Jie gražūs savo struktūra ir spalva. Norėčiau pamatyti šiuos gėlynus lapkričio mėnesį, kai lieka vienos - rudos - spalvos visi įmanomi atspalviai ir matomi kiekvieno augalo architektūriški griaučiai.



Tęsiant tą pačią mintį, pastebėjau likusius nuo vasaros dekoratyvinio česnako ir Didžiosios zundos žiedynus. Jie sezono eigoje turėjo lyderio teises, o šiuo metu sudarė foną kitiems augalams. Taip kaitaliodamiesi tarpusavyje, užleisdami vienas kitam vadovavimą, išlaiko gėlyno visumos grožį. Manau, kad čia įspūdinga visais metų laikais. Nors pats grožio pikas yra rudenį. Dekoratyvinių žolių žavesys atsiskleidžia būtent šiuo laikotarpiu.



Kraujalakių žiedynų bumbuliukai pro melvenių rūką, atrodė pasakiškai gražiai.




Visi augalai rudeniškoje saulės šviesoje atrodė puikiai, bet fotogeniškiausios tądien buvo soruolės (Pennisetum macrourum). Jos nerūpestingai mojavo savo puriomis uodegėlėmis, lyg sakydamos: fotografuokite mane, fotografuokite :) Gaila, bet  šios gražuolės pas mus nežiemoja (jos kilusios iš Pietų Afrikos).



Įspūdingos ilgų gėlynų juostos, įrėmintos šonuose augančių krūmų ir medžių, leidosi slėniu žemyn, nukreipdamos žvilgsnį į Wisley sodo karūnos brangakmenį - oranžeriją - Bicentenary Glasshouse. Šis milžiniškas 12 m aukščio statinys buvo pastatytas sodo dviejų šimtų metų jubiliejaus proga. Ir jis yra tikrai efektingiausias iš visų čia esančių. Oranžeriją supa Tom Stuart - Smith sukurti želdynai. Jis atkartojo gaubtas pusmėnulio formas, būdingas  šio, katedrą primenančio, stiklinio pastato sienoms.  Tom Stuart - Smith - pasaulinio lygio kraštovaizdžio specialistas, derinantis tarpusavyje natūralumą ir šiuolaikiškumą.






Tuo metu čia tiesiog šėlo kemerai. Iškėlę aukščiau visų savo galvas, jie rodė savo didybę.


Kemerų ryškumą bandė slopinti gausiai žydinčios saulainės ir peržydėję veronikūnų žiedynai, bei dekoratyvinės žolės.


Gėlynų siautulį ramino griežti skroblų gyvatvorių intarpai ir bokštai.




Tom Stuart - Smith sukurti želdiniai labai darniai susilieja su Piet Oudolf gėlynu. Juos sieja ta pati "Olandiškosios bangos" gija, panašus požiūris į augalus ir jų panaudojimo galimybes.
Šalia oranžerijos veši prerijų pieva. Informacinis stendas byloja, jog pieva yra nelaistoma ir netręšiama. Ji savo natūralumu apjungia visos šios erdvės bendrą idėją. Gamtoje viskas gražu.





Iki ašarų nesinorėjo iš čia išvažiuoti. Norėjosi viską išlaikyti atmintyje ir atspėti šio grožio paslaptį.


Informacijos šaltiniai:
http://www.rhs.org.uk/gardens/wisley
Piet Oudolf "Landscapes in Landscapes"

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...