KELIONĖ Į SODŲ IR PARKŲ ROJŲ (KEW GARDENS) I DALIS

Visi žinome, kad Didžioji Britanija yra sodų ir parkų rojus :). Vien tik paėmus į rankas Londono žemėlapį akys raibsta nuo įvairiausių sodų bei parkų pavadinimų.  Jau seniai svajojau nuvykti ir savo akimis pamatyti garsiuosius Kju (Kew Gardens) ir Vislio (Wisley Garden) sodus. Pagaliau tai įvyko :) !
Apsalusi nuo matyto grožio, skubu pasidalinti įspūdžiais ir vaizdais. Į vieną įrašą tikrai nesutilpsiu. Nuotraukų turiu labai daug, todėl pirmąją dalį skirsiu Kju sodams.

Pradėsiu nuo pradžios.
Pirma, ką su vyru aplankėme Londone, buvo -  Kju sodai (Kew Gardens).  Jie priklauso  Didžiosios Britanijos Karališkajai Sodininkų Draugijai (RHS). Tai didžiulę (121 ha) teritoriją užimantis parkas, turintis 250 metų senumo istoriją ir esantis pietvakarinėje Londono dalyje ant Temzės upės kranto.
 Kodėl sodai, o ne sodas ? Nes visas Kju kompleksas yra sudarytas iš atskirų, vienas į kitą nepanašių sodų, turinčių savo istoriją, savo veidą ir savo išskirtinumą.
Mūsų pažintis su Kju prasidėjo nuo šio sodo ikonos - Palm House (Palmių namo). Šis pritrenkiantis statinys buvo pastatytas 1844 - 1848 m. Tai vienas žymiausių visame pasaulyje karalienės Viktorijos laikų pastatas iš stiklo ir metalo. Tuomet tai buvo itin novatoriškas projektas. Jis buvo projektuojamas konstrukcinius elementus nusižiūrint iš laivų statytojų. Jei atidžiau pažvelgtume į jį, pamatytume apversto laivo siluetą. Ir visas šitas inžinerinis stebuklas buvo statomas dėl to, kad ten netrukdomai galėtų vešėti išdidžios palmių karūnos. Dėl savo prabangaus eksterjero ir ne ką prastesnio interjero ši puiki oranžerija yra tapusi Kju sodų simboliu.

1848 m., baigus oranžerijos statybas, priešais ją buvo suprojektuotas įmantrus parterio gėlynas aplinkai papuošti. Per daugelį metų šis gėlynas kito, nes jo struktūra buvo sudėtinga ir prižiūrėti jį taip pat buvo ne itin patogu. Kiekvienais metais čia sodinami skirtingi augalai, atspindintys tų metų aktualijas. O Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, šie gėlynai pritaikyti daržovėms auginti. Šiemet parteris vėlgi apsodintas valgomomis daržovėmis, prisimenant šį faktą. Čia įkomponuotas daržas su kaliaropėmis, paprikomis ir pipirais, pomidorais ir vijoklinėmis pupelėmis, kukurūzais ir burokėliais. Labai simpatiškas savo spalvingumu ir struktūriškumu, nenusileidžiantis bet kokiam gėlynui.

Jeigu jums patiko šis daržas, prašom, gatavas planas su visais daržovių pavadinimais. Gal susigundysit ir savo sode tokį pasodinti :)

 

Keliaudami nuo oranžerijos į dešinįjį sodo kampą, aptikome Žolių ir Vandens sodus. Grass Garden (Žolių sodas) buvo sukurtas 1982 m., o apskritai  Kju sode žolės pradėtos eksponuoti dar XIX a. pr. Nors aš dekoratyvinių žolių kompozicijas buvau nusiteikusi pamatyti tik Vislio sode, išvydusi jas čia, likau tikrai sužavėta. Sąlyginai nedideliame plote siūbavo miskantų, lendrūnų, įvairiausių smilgų salos. Labai gražu !

Žolių sode esanti skulptūra "A Sower" (Sėjėjas), vaizduojanti sėklas barstantį vyrą, buvo pastatyta 1886 m.

Aquatic Garden (Vandens sodas) šiuo metų laiku nebuvo labai įspūdingas, nors keletas lelijų vis dar tebežydėjo. Šis sodas buvo įkurtas 1909 m. šiaurės rytiniame Kju sodų kampe.

Mūrine siena apsuptas Duke's Garden (Kunigaikščio) sodas anksčiau priklausė Cambridge Cottage, kur gyveno princai ir kunigaikščiai. Kju sodai įsigijo šį žemės sklypą su kotedžu 1904 metais ir pavadino jį Duke's Garden - Kunigakščio sodu.  Tam kad išvengti maišaties dėl pavadinimo, nes 'Cambridge Cottage Garden' daug kam asociavosi su klasikiniu cottage garden - anglišku gėlynų stiliumi.
Čia išpuoselėtą vejos gabalėlį įrėmina egzotiškų augalų gėlynas, kuriame veši dekoratyviniai bananmedžiai, papartmedžiai, kanos, imbierai. Tai savotiškas vietinis bandymų poligonas bandant šių lepių augalėlių ištvermę.

Queen's Garden (Karalienės sodas) - tai žavingas XVII a. stiliaus sodas prie Kew Palace. Kew rūmai yra patys mažiausi ir intymiausi iš visų karališkųjų rezidencijų
 Šis sodelis oficialiai buvo atidarytas 1969 m. karalienės Elizabetos II. Karpytų gyvatvorių apsuptyje čiurlena nedidelis baseinėlis. Atkreipėme dėmesį į tai, kad tekantis į basenėlį vanduo yra dažytas juodai. Manyčiau, tai yra tam, kad suteiktų didesnio gylio įspūdį. Už gyvatvorių slėpėsi nedidelis prieskonių darželis. O pro properšą matoma berniuko su delfinu skulptūra yra viena seniausių, esančių Kju sode. Tai skulptūros, esančios Florencijoje, kopija.

Čia fotografavau per rūmų langą, todėl vaizdas toks padūmvęs. Norėjosi daugiau nuotraukų šiame mielame kampelyje, bet įkyriai pradėjo lyti lietus ir teko slėpti fotoaparatą į užantį :)

Mediterranean Garden (Viduržemio jūros sodas), įkurtas visai neseniai - 2007 m., yra Kju sodų centrinėje dalyje ir užima apie 2000 kvadrarinių metrų teritoriją. Toskanos alyvmedžių ir kedrinių pinijų giraitės, lydimos žalių kiparisų bokštų, bei levandų sąžalynų, gaubia šventyklą, pastatytą 1837 m. karalienės Viktorijos. Ji yra skirta Viljamo III garbei. Nors ir augantys toli nuo savo natūralių augimviečių, tačiau tipiški Viduržemio jūros regiono augalai, labai gerai perteikia tenykščių sodų nuotaiką.

XVIII a. vid. Anglijos sodo dizaine buvo labai populiarus šinuazri  stilius, t. y. kinietiški motyvai. 1762 m. Kew buvo baigta statyti ši Pagoda, kuri mums matėsi iš toli ir lyg švyturys kvietė apžiūrėti ją iš arčiau. Nors ji tikrai palieka įspūdį, tačiau tuo metu Didžiojoje Britanijoje ji nesulaukė visuotinio populiarumo. Dešimties aukštų aštuoniakampis statinys yra 50 metrų aukščio ir tuo metu tai buvo didžiausias kinietiško stiliaus pastatas visoje Europoje. Sakoma, kad pagodos turi būti sudarytos iš nelyginio aukštų skaičiaus. Tačiau nežiūrint to mažo netikslumo, ji man labai patiko savo spalvingumu ir tikrai įspūdingu aukščiu.
 

Japanese Gateway arba Japoniškų vartų sodas mus pasitiko nutviekstas jau vakarinės saulės, kuri išlindo pirmą kartą per visą dieną. Kaip ir tikroje geografinėje kaimynystėje, šis sodas yra netoliese kinietiškos pagodos. Japonišką sodą vainikuoja mediniai vartai. Tai Japonijoje, Kijoto mieste, esančių vartų kopija. Ji buvo pastatyta 1910 m. Londone vykusios Japonijos ir Didžiosios Britanijos parodos metu. Na o 1911 m. vartai buvo išmontuoti ir perkelti į Kju.

Mes tikrai neapėjome visos tos milžiniškos augalų ir originalių pastatų karalystės, bet tai ką suspėjome pamatyti įstrigo į atmintį. Visos Kew grožybės kalba už save ir parodo, kad Kju sodai, tai vieta, kur per kelis šimtmečius buvo surinkta visa, kas novatoriška, įdomu ir įspūdinga. Darni visuma yra puoselėjama, prižiūrima ir pildoma naujais stebuklais.

Bus tęsinys :)