SU ŠV. VALENTINO DIENA !

GRAŽIAUSIA 2014 METŲ ŽIEMOS DIENA

 Norėjau jūsų paklausti:

- Ar jaučiate artėjantį pavasarį ?

Man atrodo, kad jis visai ranka pasiekiamas. Nors teko girdėti prognozes, kad jis ateis tik gegužės mėnesį.

Ne - ti - kiu !

Iš paukščių balsų, kurie sulig kiekviena diena vis garsesni, leidžiu sau prognuozuoti, kad žiema jau renkasi savo žaislus t. y. sniegą bei šaltį ir ketina iškeliauti.  Žinau, ji gali pažerti ir siurprizų, bet ... Gero kelio jai :) !

Kol pavasaris budinasi kažkur savo guolyje, kol neužklupo pavasarinė sumaištis ir darbai, prisimenu gražiausią šios žiemos dieną, praleistą sodyboje. Tuo pačiu, atiduodu savo duoklę žiemai, nes šiais metais gražių jos vaizdų "pagavau" labai nedaug.

Šie - vieninteliai. Buvo labai saulėta ir šalta (-20 laipsnių šalčio), bet visiškai nevėjuota diena. Tobula žiemos diena !

 

 

 

 

Čia taip pasidarbavo sniegenos, lesdamos putinų uogytes.

 

 Nuostabus ažūras ant sausų augalų.

  

 

 

 

 

 Ant upės pražydo šimtai ne, ne vandens, o ledo lelijų !

 

 

 

 

 

  

 

 

Labai noriu pasakyti žiemai -  Ate ! Buvo malonu. Iki kitų metų :)

ATGAL Į RUDENĮ

Kai rugsėjo mėnesį įkėliau į tinklaraštį savo įspūdžius iš Kauno botanikos sodo ( čia ), daviau žodį, kad būtinai ten nuvažiuosiu dar kartą, kai jis pasipuoš ryškiomis rudeniškomis spalvomis. Savo žodį aš ištesėjau, tikrai ten buvau, daug fotografavau, bet vis neradau laisvo laiko parašyti apie išvyką. Taigi siūlau sugrįžti atgal į gražų auksinį rudenį ir pailsinti akis nuo akinamai šaltos žieminės saulės šviesos :)
Kauno botanikos sodas  pasitiko mane nuostabiausiais geltonos, rudos, rausvos, raudonos, žalios spalvų atspalviais. Saulytė neišlindo, bet lengva ūkana suteikė neapsakomo jaukumo. Žiugždantys po kojomis lapai ramino. Tikras meditacijos kampelis.

Pirmiausiai ėjau pažiūrėti japoninio puošmedžio (Cercidiphyllum japonicum). Neįtikėtinas grožis ! O svaiginantis karamelės kvapas vertė galvoti apie šviežias bandeles ir puodelį arbatos :) Didelėmis valios pastangomis prisiverčiau keliauti gylyn į parką. Buvo didelė pagunda prisėsti po medžiu ir spoksoti į tvenkinį krintančius medžio lapus.

Žemiau esančioje nuotraukoje - japoninės magnolijos vaisius. Niekada nesu mačiusi, todėl buvau nustebusi, kad jie tokie gražūs ir ryškūs. Vėliau teko bendrauti su sodo darbuotojais, tai sužinojau, jog toli gražu ne kiekvienais metais būna toks geras derlius.

Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera L.) buvo vos pradėjęs gelsti. Norėčiau pamatyti jį žydintį. Sako vaizdas - nerealus :). Botanikos sodo tinklapyje galima pamatyti jo žiedo nuotrauką. Nuo 2000-ųjų metų sode rengiamos tulpmedžio žydėjimo dienos. Tik, kaip ir kitų augalų, ne visuomet žydėjimas būna gausus. Jau grįždama namo, užsukau į Kauno botanikos sodo medelyną ir nusipirkau čia išaugintą gelsvažiedžio tulpmedžio sodinuką. Labai tikiuosi, kad jis sekmingai peržiemos šią žvarbią žiemą.

Šalia tulpmedžio kerojo dižiuliai ožekšniai, pasipuošę barbiškomis rožinėmis uogomis. Ilgiau į jį pažiūrėjus, tikrai gali pradėti viską matyti rožinėmis spalvomis :).

Kai praeitą kartą buvau botanikos sode, kažkodėl neradau tikrosios metasekvojos (Metasequoia glyptostroboides), todėl šįkart jos ieškojau atidžiau. Šis medis žemėje egzistuoja daugiau kaip 50 milijonų metų ! Natūraliai gamtoje jos auga tik Kinijoje, tad šią egzotiką Lietuvoje pamatyti būtina.  Nors man metasekvoja pasirodė spygliuota, tačiau Vikipedija  rašo, kad tai lapai. Vasarą jie būna žali, o rudenį įgauna tokį rudai bronzonį atspalvį ir vėliau nukrenta (kaip tikri lapai).

 Rudeninių astrų kolekcija švietė iš tolo savo rožiniais, melsvais ir violetiniais žiedais. Didelis masyvas žydinčių augalų visada gražu. Užsimaniau ir aš jų turėti savo sode dar daugiau. Bet iš kur gauti vietos, štai kur problema :).

Miskantai siūravo (prisiminiau Antaną Baranauską :)  nuo vėjo.

Nežinau, kas per uogos, bet atrodė skaniai.  Neragavau :)
O tolumoje boluojanti oranžerija, visai primena Londono Kew sodą.

 Dar vienas japoninis puošmedis, pro kurį negalėjau ramiai praeiti. Tačiau šis buvo visas margas, priešingai nei jo vyresnysis brolis (tas kur prie tvenkinio auga).

Klevas savo auksą dosniai žėrė į tvenkinį.

Prieš išeidama iš parko atsisveikinau su japoniniu puošmedžiu. Na labai jis man patinka :)

 

 Gražu ir gera buvo Kauno botanikos sode. Iki kito karto ! Galbūt pavasarį...

 

PAVASARIS, ŠPINATAI IR VĖL ŽIEMA

Kaip ir reikėjo tikėtis, pavasarinė žiema turėjo kada nors baigtis. O gaila :(

Aš tikrai nebūčiau užpykusi, jeigu tas keistas nei ruduo nei pavasaris būtų tęsesis iki šiol. Temperatūra pliusinė, žolė žaliuoja. Gėris ! Bet žiema vėl čia ir tenka taikytis su jos buvimu. Tuoj teks griebti sniego kastuvą ir keliauti į kiemą padirbėti iš peties.

 

 

Bet vos prieš keletą dienų buvo taip:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gamta tokia įnoringa ir permaininga. Ne veltui ji moteriškos giminės :) Šiandien baltai pasipuošusi, o dar visai neseniai jos mylima spalva buvo rudai pilka su smaragdo žaluma. Ir ką tu jai ?

 

Praeitos savaitės ketvirtadienį pasivaikščiojau savo sode ir aptikau, kad mano rugsėjo mėnesį pasėti ir jau keletą kartų nupjauti špinatai vėl gražiausiai žaliuoja. Jiems kompaniją palaikė petražolės. Teko imti peilį į rankas ir eiti į daržą rinkti žieminio špinatų derliaus :) Jie buvo puikiausios kokybės, žali ir traškūs.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ir salotos iš jų išėjo kuo skaniausios. Todėl man šiek tiek liūdna šiandien už lango matyti sniegą ir susitaikyti su tuo, kad savais špinatais vėl galėsiu džiaugtis dar ne tuoj.