HORTENZIJOS

Hortenzijos man patinka dėl daugelio dalykų:
ilgai žydi
žiedai kiekviename žydėjimo etape atrodo vis kitaip
tuo pačiu metu vieni žiedai jau pilnai žydi, kiti dar tik skleidžiasi
turi gerą formą, kuri nesikeičia nei po vėjų, nei po lietaus
nereikalauja ypatingos priežiūros
na ir nuostabiai atrodo.
Tikriausiai turi dar kokių nors privalumų, bet šiuo metu jie man neateina į galvą :).

Ši didžialapė hortenzija (Hydrangea macrophylla), kurios veislės nežinau auga mano sode jau kokius šešerius metus. Žydi kiekvienais metais, bet ne visada gausiai. Kadangi žiedus ji krauna ant praeitų metų šakų, tai žiedų gausa priklauso nuo žiemos šaltumo ir ar padoriai ją apdengiu. Kai dengiu rožes eglišakėmis, tai užmetu ir ant jos. Bet ji pasiekė gana nemažą ūgį (gal geriau sakyti plotį, nes aukštis nesikeičia, jis būna apie 1-1,20 m), tad darosi problematiška kruopščiai visą uždengti. O žiedų vasarą tai norisi :). Šiais metais žydi pusė krūmo (patingėjau šiek tiek praeitą rudenį).

Viskas prasideda štai taip :

Paskui pasidaro va taip:

Šiemet pavasarį aš nepagailėjau savo hortenzijoms rododendrų trąšų. Žodžiu, parūgštinau gerokai dirvą. O rezultatas - jos pamėlynavo. Na gal ne iš pykčio man :).

Ant vieno krūmo pražydo ir rožiniai ir melsvai violetiniai žiedai. Gražu.

Na ir šluotelinės hortenzijos (Hydrangea paniculata) tokios pat žavios, nereiklios (jų ir žiemai dengti  nereikia, vis vien puikiai žydi) ir ilgai "grojančios". Ši taip pat bevardė, bet tai jos grožiui nekenkia :).

SU LIETAUS LAŠELIU

Kai už lango tik + 14 ir lietus, noro vaikščioti po sodą beveik nėra. Tad prisiminiau, kad labai norėjau įdėti augalų, apibertų lietaus lašeliais,  vaizdų. Šiek tiek romantikos, kai mažai šilumos ir saulės. Šiek tiek džiaugsmo, kai apima liūdesys dėl praeinančios vasaros.

ROŽĖS

Vasara, tai laikas, kai vienų žiedų žydėjimas keičia kitus. Tai vyksta taip greitai, kad net nespėji visko sužiūrėti. Tik spėk karpyti nužydėjusius žiedynus. Turiu mažai vietos, todėl tenka kontroliuoti savaiminį augalų sėjimąsi. Bet vat, rožės, tai tokie augalai, kur ir labai norėdamas neišprašysi jų, kad pačios sode pasisėtų :). Aš žaviuosi sodais, kur auga daug rožių. Tačiau man nepavyksta "išspausti" gausaus rožių žydėjimo, nors ir kaip besistengčiau. Bet aš vis dar viliuosi, kad kada nors ir pas mane jų žydės daug daug :).

O dabar lankstausi prie kiekvieno prasiskleidusio žiedo ir džiaugiuosi juo.

Praeitą rudenį sodinta 'Chapeau de Napoleon'. Labiausiai mane sužavėjo šios rožės pumpurai. Jie lyg apšerkšniję žaliu šerkšnu.

Išsiskleidę žiedai taip pat labai gražūs.

 Šiemet pradžiugino ' Mozart' ir 'Ballerina' duetas. Jos tokios mielos. Pirmametės, bet su daugybe žiedelių, kurie puikiai atlaikė paskutinės savaitės liūtis.

'Gentle Hermione' - porcelianinės faktūros ir perlo rausvumo rožė.  Žydi iki pat rudens ir labai kvepia.

 Vieną kartą žydinti Rosa gallica 'Duchesse de Motebello' turi ne tik nuostabaus grožio žiedus, bet ir svaiginantį kvapą. Jos vaizdą išsaugo nuotraukos, o kvapą tenką laikyti atmintyje ir laukti kitų metų žydėjimo.

 Rožė 'Mary Rose' dar visai mažulytė (pirmametė), o žiedą sukrovė gigantišką.

Fotografuodama 'William Shakespeare 2000' visada nervinuosi, nes niekaip neišeina jos tikra spalva.

Rožė 'Rhapsody in Blue' yra labai keistos mėlynai violetinės spalvos. Gal todėl ji ir traukia.

LAISTYMO SMAGUMAI

Nors ši vasara kol kas neparodė savo kaitros, bet laistymo žarnas teko traukti jau ne kartą (dirvožemis pas mus vienas smėlis). Negaliu neįdėti nuotraukų kurias dariau laistydama. Buvo labai smagu ir gražu !

GĖLYNAI

Skubu sudėti paskutiniųjų poros savaičių senumo savo gėlynų nuotraukas, nes bijūnai, irisai, rodžersijos, aguonos, diktonai, snapučiai jau nužydėjo, pereinama prie kito žydėjimo etapo. Tai ankstyvosios vasaros žiedai, kurie būna visada labai laukiami. Nors nėra nelaukiamų žiedų :). Visada labai gera (ypač ryte su kavos puodeliu rankose) vaikščioti po savo gėlynėlį (tai savotiška meditacija) ir stebėti augalus, džiaugtis, kad kai kurie jų jau pasiekė savo maksimalų dydį ir yra visame savo grožyje. Kitų augimą labai norisi paspartinti :). Vakarinės saulės spinduliuose gėlės įgauna kažkokio skulptūriškumo, išryškėja jų forma. Sėdėdama terasoje labai gerai pamatau visus savo gėlynėlių pliusus ir minusus. Tai verčia svajoti, kurti naujus derinius. Kartais nuotraukose nematau to, kas man labai patiko natūroje. Todėl net nugarą įskausta bepleškinant vis naujus kadrus :). Būna, kad taip ir neįstengiu nufotografuoti to, ką matau. Reikėtų pamastyti apie fotografavimo pamokas. Nors geriausi kadrai man išeina nesistengiant :).

Augalų spalva, forma, metami šešėliai vis keičiasi su saulės apšvietimu. Stebėti visa tai teikia labai didelį malonumą. Užmiršti vargą, kurį įdedi sodindamas, ravėdamas, kaupdamas, karpydamas, tręšdamas. Tiesiog būna gera.

PILKIEJI SODO KARDINOLAI

Pilkos spalvos augalai sode, tai ne pilkos pelės, o tikri pilkieji sodo kardinolai. Yra daug pilko atspalvio augalų. Tačiau šalavijas (Salvia argentea), kietis (Artemisia schmidtiana) ir vilnotoji notra (Stachys byzantina) yra tikrai ryškūs augalai, kurių lapai  labai gražios sidabriškai pilkos spalvos. Dar viena ypatybė siejanti šiuos augalus - minkšti ir pūkuoti lapai (išskyrus kiečio). Švelnūs lyg maži kačiukai :). Visi šie augalai mėgsta saulėtą vietą, nereiklūs dirvožemio derlingumui (dirva gali būti skurdi). Jie nemėgsta tik per didelės drėgmės.

Kietis (Artemisia schmidtiana) auga nuostabiai tvarkingu pusapvaliu kereliu. Šio augalo aukštis apie 20-30 cm. Gražiai atrodo šalia panašaus aukščio ar šiek tiek aukštesnių augalų ten, kur saulėta visą dieną. Žiedai nedekoratyvūs, žydi vasaros pabaigoje. Lengvai auginamas ir pakeriantis savo tvarkingumu.

Argi jis ne žavus ?

Pirmą kartą šį augalą (kaip ir daugelį kitų) pamačiau pas puikią gėlininkę, tikrą augalų žinovę Rasą (http://rasosaugalai.blogspot.com/ ). Kai paklausiau kas tai per augalas, gavau atsakymą, kad tai šalavijas. Toookiooo šalavijo tikrai nebuvau mačiusi. Dideli pūkuoti lapai, man visiškai neasocijavosi su  šalavijais :).
Praeitą vasarą įsigijau jį. Peržiemojo be dengimo, tik mulčiuotas kompostu. Šiemet jis mane turėtų pradžiuginti savo žiedais. Dabar jau sukrauti žiedynai įspūdingo dydžio. Laukiu, kada prasiskleis. Tai turėtų įvykti jau greitai. Auga šis nesmulkus augaliukas (jo aukštis su žiedynu apie 60-70 cm, o lapai beveik delno dydžio) saulės atokaitoje, vandens gauna mažai. Atrodo, jog gyvenimu jis patenkintas, o aš labai patenkinta juo :).

Va štai toks nemenkas žiedelis (dar neišsiskleidęs). 

Na ir dar viena iš pilkųjų ir švelniųjų kompanijos - vilnotoji notra (Stachys byzantina). Kaip aukščiau išvardintieji mėgsta saulę ir nemėgsta riebios ir šlapios žemės. Jei  žemė bus gerokai patręšta, ji tiesiog peraugs, visu savo ilgiu išsities ant žemės ir neteks viso savo žavesio. Kai kas siūlo jai net neleisti žydėti, nes taip ji praranda savo "formą". Formos praradimas yra didžiausias jos trūkumas. Geriau ją sodinti užuovėjoje, kad vėjas neišvartytų krūmo. Man ji pati gražiausia pavasarį, dar nespėjusi visiškai užaugti.