Mano sode jau kelerius metus auga Fritillaria imperialis - daugiažiedės margutės - oranžinės ir geltonos spalvos. Tai stambios margutės, užaugančios nuo 80 iki 120 cm. Nuostabiai atrodo ant aukšto koto styranti lapų karūna (vokiškai šis augalas vadinamas Kaiserkrone - imperatoriaus karūna) ir žemyn svyrantys didžiuliai varpelio formos žiedai.
Tarp kitų pavasarinių gėlių jos tikros aristokratės - aukštos, elegantiškos, išdidžios.
Kartu su oranžinėmis margutėmis žydi ir geltonosios, taip pat labai gražios ir ryškios. Jos gal kiek rečiau matomos gėlynuose nei oranžinės. Tik dar neįminiau jų žydėjimo paslapties. Pas mane jos žydi ne kiekvienais metais. Kiek teko ieškoti informacijos apie šias gėles, tai rašoma, jog kasmet šių augalų iškasti nereikėtų, nes pirmais metais žydės silpniau. Bet kas 2-3 metus tai reikėtų daryti, nes motininis svogūnas priaugina "vaikų" ir dėl to vėlgi kenčia žydėjimas.(Šios nuotraukos autorė mano draugė Anna - http://www.original.lt/)
Smulkesnės daugiažiedžių margučių sesės - Fritillaria meleagris - paprastosios margutės. Baltai žydinčios 'Alba' neaukštos apie 30 cm, bet tikrai nenusileidžiančios savo grožiu. Jų žiedai saulėje atrodo lyg būtų iš ploniausio porceliano. Jeigu daugiažiedes aš iškasu kas 2 - 3 metus, tai pastarosios puikiausiai auga ir žydi nejudinamos jau ketverius metus. Labai gerai pasidaugina ir su kiekvienais metais jų plotelis vis gražėja.
Margučių svogūnai turi specifinį kvapą. Jį galima pajausti, net tada, kai kaupi žemę aplink augalą. Teko girdėti, kad šio kvapo nemėgsta kurmiai. Nežinau, ar tai šimtaprocentinė teisybė, bet kurmių pas mane nėra (tfu tfu tfu :)).
Dar viena savybė, kuri mane labai nustebino - tai margučių ištvermingumas. Prieš kelis metus, kai visos margutės jau gražiausiai žydėjo, užėjo gana stiprios naktinės šalnos. Aukštos gėlės ryte tiesiog gulėdavo visu savo ūgiu ant žemės, net graudu buvo žiūrėti. Bet vos tik pašildydavo saulė, iki pietų, jos vėl išsitiedavo ir lyg nieko nebuvę išdidžiai dairydavosi aplinkui.
Dauguma margučių mėgsta puveningą, vidutino sunkumo dirvą, saulėtą vietą ar šviesų šešėlį. Žiemai margutes, kaip ir kitas svogūnines mulčiuoju. Kai augalai peržydi, nukirpus žiedyną, reikia leisti lapams nugelsti ir tada juos iškasti (jei reikia). Sodinama iš karto iškasus ir atidalinus smulkius svogūnėlius arba rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Net ir vėsiame rūsyje laikomi svogūnai vis tiek išleidžia šaknis, kurios būna labai trapios, todėl sodinama atsargiai.
Šių metų pavasarį labai lauksiu Fritillaria persica žiedų. Jos nuotraukas teko matyti internete. Labai gražu, todėl rudenį, vos tik pamačiau svogūnėlius, iš karto pirkau :). Kad tik tas pavasaris greičiau ateitų !
