2012 m. spalio 16 d., antradienis

MARKUČIŲ PARKAS ARBA "PUŠKINOVKĖ"

Kaya, это для тебя :).
Šis įrašas skiriamas Kajai (Kaya), blogo http://kayamyhappiness.blogspot.com autorei.
 
Nežinau kodėl, bet kartais man netikėtai pamatyti vaizdai sukelia kažkokias asociacijas ir mintis. Bežiūrinėdama Kajos blogą dar rugsėjo mėnesį, pamačiau šią nuotrauką:
 
Не знаю почему, но иногда, неожиданно увиденные мною образы, создают у меня некоторые ассоциации и мысли. Когда еще в сентябре, я смотрела блог Каи, я увидела вот эту фотографию: 



Nežinau kodėl, šis tvenkinys man priminė Markučių parko tvenkinį. Komentare aš Kajai užsiminiau apie tai. Tai labai keista, bet ji, pasirodo, yra jame buvusi ! Nieko čia nebūtų neįprasto, tik maža smulkmena, Kaja gyvena JAV, tolimojoje Jutoje. Ši nuotrauka daryta kalnuose, o tvenkinukas vadinasi "Green Pond".
Būna mažų stebuklų :).
Tada aš pagalvojau, kad būtinai nuvažiuosiu į Markučių parką, dar liaudiškai vadinamą "Puškinovkę", paieškoti to rakurso, kuris primintų šį tvenkinuką.

Не знаю почему, но этот пруд напомнил мне пруд в парке Маркучяй. В комментариях я упомянула Kae об этом. Это очень странно, но оказалось, что Кая здесь уже была ! Ничего тут не было бы странного, но одно но, Кая живет в США, в Юте. И эта фотография была сделана там в горах, а пруд называется "Зеленый пруд".
Оказывается бывают маленькие чудеса :).
Тогда я подумала, что обязательно пoеду в парк Маркучяй (eще его у нас называют "Пушкиновкой"), и поищу тот ракурс, который мне его напомнил.
 

Gaila, nebuvo saulės, todėl spalvos kiek niūrokos. Bet tikriausiai būtent toks šio tvenkinio vaizdas sukėlė man tas panašumo asociacijas :).

Очень жалко, что не было солнца, поэтому краски немного хмурые. Но наверное, вот из за такого образа у меня возникли ассоциации похожости.

Извините, кто читал меня на русском языке. Я не очень то сильный переводчик :). Но старалась, чтобы Вы могли понять суть этой истории с фотографиями и ассоцияциями :). Трудно как то все это звучит, но я надеюсь, что Вы меня поняли :).  

Кая, я думаю виртуальная прогулка по знакомой  "Пушкиновке" Вам  понравится :). 
 
O dabar šiek tiek apie Markučių parką.
Markučių apylinkės žymios savo gražiu kraštovaizdžiu. Jeigu gilintis, tai šios vietovės istorija nueina net į XIV a. Bet mane labiau domina pačio parko istorija. O šis buvo sukurtas XIX a. Jo autorius buvo inžinierius Aleksejus Melnikas (inžinierius, generolas, geležinkelių tiesimo specialistas, atvykęs į Vilnių tiesti geležinkelio Peterburgas – Vilnius).  1867 m. jis pradėjo čia statyti gyvenamąjį namą ir  užsibrėžė  padaryti angliško stiliaus parką (tikriausiai tuo metu buvo tokia mada  :). Parkas turėjo būti apie 15 ha. Jame buvo pasodinta apie 1000 medžių ir krūmų, buvo didelis sodas. Parkas buvo aptvertas medine tvora, kuri iki šių dienų neišliko.
Šiuo metu parkas užima 8 ha. L. Januškevičiaus knygoje "Lietuvos parkai" radau išvardintus medžius, augančius šiame parke, tai - vietinės medžių rūšys (mažalapė liepa, paprastasis klevas, uosis, ąžuolas, kalninė guoba, karpotasis beržas ir kt.) ir 13 rūšių svetimžemių medžių: uosialapis klevas, pensilvaninis uosis, didžialapė liepa, Ziboldo obelis ir kt.
 Bent iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia daugiausia klevų. Nes parkas rudenį visas auksinis.

 
 
Parkas turi išskirtinį reljefą. O jo puošmena, žinoma, tvenkiniai, kuriuos galima apžvelgti iš skirtingų pusių. Iš viršaus
 
 
ir apačios,
 
 
vaikščioti takais,
 
 
kilti ar leistis laiptais,
 
 
 
ir gėrėtis, gėrėtis, gėrėtis.
 
 
 
Tarp dviejų tvenkinių yra gana siauras praėjimas.
 
 
 Pasakojama, kad "Du tvenkiniai neišsekdavo net karščiausiomis vasaros dienomis, nes juos nuolat maitino ir papildė čia pat esą šaltiniai, kurių vanduo, pratekėjęs per tvenkinius, gilia raguva nubėgdavo į Vilnelę":
Kodėl ši vieta dar vadinamas "Puškinovke" ? Kas bendro tarp Markučių dvaro ir garsaus rusų poeto Aleksandro Puškino, kurio garbei čia įkurtas muziejus ?  Kaip Markučių dvaro istorija yra susijusi su garsaus rusų poeto Aleksandro Puškino vardu ?
 
 
Nors garsusis poetas A. Puškinas niekada nėra apsilankęs nei Lietuvoje, nei Vilniuje, bendra tai, kad jo jaunesnysis sūnus Grigorijus Puškinas 1883 m. vedė Aleksejaus Melniko dukrą Varvarą Melnikovą - Moškovą. Markučių dvarą tėvas  jai buvo padovanojęs kaip kraitį jau 1875 m.  Nors Grigorijaus ir Varvaros Puškinų vestuvės įvyko Vilniuje, tačiau jie ne iš karto čia apsigyveno. Pradžioje jie gyveno Michailovskoje, o 1899 m. persikraustė į Markučius. Iš Michailovskoje į Markučių dvarą atkeliavo nemažai poeto A. Puškino asmeninių daiktų, knygų, kuriuos šeimininkai labai saugojo.  Po vyro mirties, Varvara Puškina ketino savo namą paversti poeto muziejumi ir taip išsaugoti A. Puškino  relikvijas. Markučių dvaras buvo jos nuosavybe iki pat mirties 1935 m. Jos rūpestis veltui nenuėjo. Dabar čia veikia A. Puškino muziejus, kur galima pamatyti autentiškus, jam priklausiusius daiktus, pajusti tuometinio Markučių dvaro nuotaiką.




















 
Grigorijus Puškinas ir Varvara Puškina yra palaidoti šeimyninėse kapinaitėse Markučių parke, šalia Šv. Varvaros koplyčios.
 
 
 Koplytėlė buvo pradėta statyti 1903 m., o baigta 1906 m. Man ji panaši į mažą cerkvę.
 
 
Tai štai tokia "Puškinovkės" ir mano istorija.
Man Markučių parkas ir ruduo neatsiejami. Prisipažinsiu, bet kitu metų laiku aš net neesu buvusi šiame parke. Reikės pasitaisyti :) ir aplankyti jį pavasarį, kai šlaitai mėlynuos nuo žibuolių žiedų. 

Кая, привет из Литвы !



Rašydama šį įrašą naudojausi:

http://www.miesteliai.lt/miestas/vilnius/objektas/markuciu-parkas.html

http://www.vilniausmuziejai.lt/a_puskinas/markuciai/index.htm

http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=2419

2012 m. spalio 5 d., penktadienis

UŽUTRAKIO DVARO PARKAS

 Labai džiaugiuosi vakarykščia "ekspromtine" išvyka į Užutrakį ir noriu pasidalinti jos nuotaika ir nuotraukomis. Nors nuo ryto dangų dengė rūkas, bet apsiginklavusi fotoaparatu, pasiėmusi vaikus ir jų močiutę nuvažiavau  ten, kur vis planuodavau nuvažiuoti rudenį. Saulė išlindo, sušildė ir džiugino iki vakaro. Kelione buvo patenkinti visi :).

 
Pradžiai šiek tiek istorijos, be kurios sunku suvokti šios vietos svarbą ir unikalumą. Užutrakis - tai pusiasalis tarp Galvės ir Skaisčio ežerų Trakuose. Jis dar buvo vadinamas "Algirdo sala" ir istoriniuose šaltiniuose minimas jau labai seniai net nuo XIV a.
 XIX a. antroje pusėje šį pusiasalį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891), o po jo mirties Užutrakio dvarą paveldėjo jo sūnus, taip pat Juozapas (1868-1917).  Grafai Tiškevičiai - labai sena Lietuvos didikų giminė, kilusi iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytinių rusiškų žemių bajorų. 1897–1902 m. grafas Juozapas Tiškevičius ir jo žmona kunigaikštytė Jadvyga Svetopolk - Četvertynska įkūrė šią nuostabią Užutrakio dvaro sodybą. Pasakojama, kad Juozapas ir Jadvyga labai mylėjo vienas kitą (tikriausiai todėl čia juntama ypatingai jauki ir gera atmosfera). 1917 metais dvarą perėmė Juozapo sūnus Andrius Tiškevičius, kuris sodybą valdė iki 1939 metų.


Dvaro rūmus projektavo žymus lenkų architektas Juzefas Hussas. Spėjama, kad ryšius su šiuo architektu Tiškevičiai užmezgė per savininko žmoną Jadvygą, nes J. Hussas išimtinai dirbo Varšuvoje ir buvusioje Lenkijos karalystėje.



Tai istorizmo stiliaus rūmai su atvirais paviljonais ir terasa, nuo kurios atsiveria pribloškiantis vaizdas į Trakų pilį (grafo Tiškevičiaus laiku, tai buvo tik pilies griuvėsiai).
Puikų skonį turėjo tie grafai ir mokėjo išsirinkti pačias unikaliausias vietas :).
 
 
Jau pati vieta, kur įsikūręs šis dvaras, yra nuostabi. Bet prie jos prisilietė  ir nemažiau puikaus ir žymaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andre ranka. Jis 1898 m. buvo atvykęs į Užutrakį ir suplanavo čia mišraus stiliaus parką. Kai dairaisi aplink, labai sunku suprasti, kur auga natūralus senas pušų, ažuolų ir eglių miškas, o kur įsodinti svetimžemiai medžiai, atkeliavę iš kitur, bet jau šimtmetį puikiai augantys šiame parke.
 
 
Man visada buvo įdomu, kaip pasaulinio garso dendrologas, botanikas, sodininkas ir parkų meno tyrinėtojas, profesorius iš Versalio E. F. Andre ( Edouard Fransua Andrė, 1840 07 17 – 1911 10 25) pateko į Lietuvą ir sukūrė čia ne vieną parką. Pasirodo, kitas grafo Juozapo Tiškevičiaus sūnus  - Feliksas - per vokiečių architektą F.Švechteną susipažino su garsiuoju prancūzu  E. F. Andre ir taip  Lietuvoje atsirado Palangos, Užutrakio, Lentvario ir Trakų Vokės parkai. Manoma, kad būtent šis architektas Tiškevičiams rekomendavo garsų prancūzų parkų kraštovaizdžio architektą.
 Atsakymą į šį klausimą gavau Alfredo Girdziušo Paliesiaus bloge (http://agirdziusas.blogspot.com/2007/12/alfredas-girdziuas-lietuvos-eduardo.html?zx=7ce00b147d6a5419). Tuo labai džiaugiuosi :).
Šiek tiek nukrypsiu į šoną, bet tai informacija labai susijusi su Užutrakio dvaru :).
Pernai rudenį (2011 09 22-24) Užutrakio rūmuose vyko tarptautinė konferencija "E. F. Andre šiaurės parkų kelias"  100-osioms E. F. Andre mirties metinėms pažymėti. Renginiai vyko ir Palangos, Lentvario bei Trakų Vokės parkuose. Buvo atvykusi Eduardo Andre provaikaitė Florence Andre Olivier.  Ji vadovauja 1994 metais Prancūzijoje susikūrusiai Eduardo Andre Asociacijai. Tikriausiai nedaug kas žino, bet 2002 metų balandžio 12 dieną Lietuvoje buvo įkurtas Eduardo Andre klubas. Jo pirmininkė yra nuostabi moteris Vaiva Deveikienė.  Puikiai kalbanti prancūziškai, tikra E. F. Andre parkų Lietuvoje žinovė.


Priešais rūmus E. F. Andre suprojektavo taisyklingų formų parterius su liepų alėjomis, ornamentiniais gėlynais, marmuro vazomis ir skulptūromis. Parteriai taisyklingi prancūziški, o aplink plyti peizažinis angliškas parkas. 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Reprezentacinius parterius juosiantis peizažinis Užutrakio parkas buvo sumanytas kaip vandens parkas. Pusiasalį gaubia du ežerai, o čia buvo įrengta sudėtinga, daugiau nei dvidešimties tarpusavyje ir bent su vienu iš didžiųjų ežerų susieta tvenkinių sistema.


Tačiau praėjus šimtui metų, ežerai gerokai paseko ir dėl to išdžiūvo parko centrinės dalies tvenkiniai.
Tačiau šiuo metu, vaikštant po parką, vis vien galima mėgautis mažesniais ir didesniais likusiais tvenkinukais, atspindinčiais dangų, šimtamečius medžius, tiltelius ir rūmus. Galima pabandyti pamatyti tai, ką matė pats E. F. Andre.
Veidrodiniuose tvenkinukų atspindžių žaidimuose, sunku pagauti ribą tarp sausumos ir vandens, tarp natūralaus ežero ir dirbtinai iškasto tvenkinio.





Į Užutrakio dvarą šiuo metu patenkama sausumos keliu, kuriuo grafai nekeliaudavo. Šis kelias buvo vadinamas" bulvių keliu", nes jo paskirtis buvo - ūkinė. O savininkai atplaukdavo ežeru per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką. Labiausiai išsikišusioje pusiasalio dalyje juos pasitikdavo, išlydėdavo ir palaimindavo Mergelė Marija su Kūdikiu. Ant seno išlikusio postamento  šiandien stovi 2007 m. atkurta Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūra, kuri turi labai įdomią istoriją. Šalia skulptūros pasodinti senovinių rožių krūmai (tarp kita ko visos rožės Užutrakio dvare yra iš "Sibirkos rožyno"). Labai norėčiau jas pamatyti žydinčias birželį.
 
 
Jei nuo skulptūros keliausime keliuku per senąjį mišką, užklysime į buvusios Rotondos vietą. Nežinau kodėl, bet man ši vieta sukelia keistas emocijas (man ten būna šiek tiek baugu). 
 
 
 Užutrakio parko augalija yra labai gausi. Tai rodo, kad jo autorius E. F. Andre buvo dar ir botanikas. Parke auga ir vietiniai ir atvežtiniai augalai. Tai  38 Lietuvoje savaime augančių medžių ir krūmų rūšys, 54 introdukuotos rūšys ir formos (didžiosios pocūgės, sidabriniai ir platanlapiai klevai, totoriniai sausmedžiai, amerikinės liepos ir kt.), bei 400 rūšių žolinių augalų. Kai kuriuos jų įveisė pats E. F. Andre (plačialapė miglė, miškinė šunažolė, krūminis kiškiagrikis ir kt).
Kadangi aš nesu didelė laukinių augalų ir medžių žinovė, tai fotografavau tai, kas traukė akį savo gražia rudenine spalva :): ožekšnis, raugerškis, klevai.





Dar norėjau įdėti dvi nuotraukas iš skirtingų Galvės ežero pusių:
vaizdas į Trakų pilį iš Užutrakio dvaro pusės:


vaizdas į Užutrakio dvarą iš Trakų pilies pusės:

 Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra tokia vieta. Unikali savo geografine padėtimi, su sena ir gražia istorija, susieta su garsiais pasaulyje vardais, bet tuo pačiu tokia artima ir svarbiausiai prieinama. Lenkiu galvą prieš tuos, kurie jau daugelį metų ja rūpinasi, puoselėja, dėl jos kovoja ir ją gražina. Šiuo metu Užutrakio dvaru rūpinasi ir jį tvarko Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
Per daugelį metų parkas ir rūmai daug visko matė: ir prabangą, ir skurdą. Tačiau nežiūrint visko, jie dabar vėl gyvena savo gražų gyvenimą.
Vaikščiodami po parką mano vaikai nusprendė - visai neblogai būtų čia gyventi. Negaliu jiems nepritarti. Svajoti juk galima. Ir nebūtina, kad ši svajonė virstų realybe :).


Rašydama šį įrašą naudojausi:
 2011 m. išleistu leidiniu, skirtu prancūzų botaniko ir kraštovaizdžio architekto E. F. Andre 100-osioms mirties metinėms "Eduardo Fransua Andre parkų kelias Lietuvoje", kurio leidėjas yra Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

2012 m. spalio 3 d., trečiadienis

PAVASARIS, RUDUO ir...ORO BALIONAI

Ruduo man visada sukelia dvejopus jausmus. Jis nuostabus savo spalvomis, gėrybėmis, kurias duoda. Bet kuo gražesnis ruduo, tuo man didesnis pavasario ilgesys.
Ilgiuosi sodo žydėjimo...
 
 
...Bet negaliu nesižavėti ir jo duodamu derliumi :).
 
 
Pavasarį šakos linko nuo žiedų.
 
 
Dabar jos lūžta nuo obuolių svorio.
 

Kas gražiau obels žiedas ar obuolys ? Abu jie nuostabūs !



Nuo pavasario iki rudens...
 

 O šis vaizdas man įsipiršo praeitą gražų šeštadienio rytą, nes "kabojo" tiesiai priešais langą :).



Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...