DŽIAUGSMAS AKIMS

Šiandien termometras rodo plius 13 šilumos. Vėjas pagaliau pučia ne iš šiaurės vakarų, o pietryčių. Tokios dienos laukiau ilgokai. Norisi būti sode, tupinėti aplink besikalančius augalus, stebėti, kaip į krokų žiedus nardo bitės.

Keista, bet kievienais metais pirmieji pražįstantys krokai būna vis kiti. Tie, kurie žydėjo pernai pirmieji, šįmet dar vos lenda iš žemės.

Šiuo metu labiausiai akį traukia krokai  - crocus tommasinianus roseus. Jie labai netradicinės krokams spalvos - rožiniai. Vos prasiskleidus (o pirmieji žiedai pasirodė  kovo 22 d.) jų spalva buvo intensyviau rožinė, dabar šiek tiek pabluko. Žiedai prieš saulę išsiskleidė lyg ramunėlės.

Prieš kelias dienas pražydo geltonieji crocus fuscotinctus. Man labai graži dryžuota išorinė jų žiedlapių pusė. Jie žydi dar nedrąsiai, neparodydami viso savo grožio.

Atsargiai lenda iš žemės ir žiedelius rodo crocus ' Fire Fly'.

Puikiosios snieguolės. Neįmanoma į jas atsižiūrėti.

Vienas hiacintas, tikras spartuolis ar drąsuolis :)), jau su gerokai pakeltu žiedu, nors kiti jo broliai dar lindi žemėje, nes visai neaišku kiek šilumos bus rytoj.

FOTOGENIŠKUMAS

Šio žydinčio penktadienio Katarinos iš http://rosorochris.blogspot.com/ tema - Fotogeniškumas. Katarina parenka tikrai puikias temas, kurias gali kiekvienas  interpretuoti savaip. Ačiū Jai.

Vieni augalai labai lengvai fotografuojasi, atskleidžia savo grožį ir yra fotogeniški, kiti -  sunkiai. Bandai visais rakursais jį "imti", o jis niekaip nepasiduoda. Žinoma, tai priklauso pirmiausiai  nuo fotografo  :). Aš tikrai nepretenduoju į profesionalus :).

 Man vieni fotogeniškiausių augalų yra mano mylimos tulpės. Jas galėčiau fotografuoti ir fotografuoti. Jos gražios visose savo gyvavimo stadijose: ir besiskleidžiančios, ir išsikleidusios, netgi bevystančios jos vis tiek nuostabios. Ypač gražios pilnavidurės tulpės.

Taigi tulpės:

Tulipa double late

"Estella Rijnveld"

"Maureen Double"

"Black Hero"

"Diamond"

Dar man labai patinka fotografuoti rožes. Bet jos tikrai įnoringos. Man sunku "pagauti" tikrąjį jų grožį. Tai spalva ne ta, tai forma. Bet aš bandau ...

"Rhapsody in Blue"

"Gentle Hermione"

"Duchesse de Montebello"

PAVASARIO ŽENKLAI

Katarinos iš http://rosorochris.blogspot.com/ šio žydinčio penktadienio tema - Pavasario ženklai.

Šiemet pavasaris į mano sodą ateina taip lėtai (o gal man taip atrodo)..., nes aš jo labai laukiu.  Ledas ir sniegas nuo vejos ir augalų traukiasi labai nenoriai. Kartais atrodo, jog eitum ir tą ledą rankom nukeltum, bet jis tvirtai įsikabinęs  į augalus ir jų nepaleidžia. Norėdama padėti buksmedžiui, nulaužiau didelę šaką :(. Tad stengiuosi ramiai žiūrėti, kaip su kiekviena diena, centimetras po centimetro sodas vaduojasi iš žiemos likučių ir rodo pirmuosius pavasario ženklus. 

Didžiausias mano džiaugsmas šią savaitę buvo išvysti pirmuosius žiedus - tai snieguolės (galanthus) !

Tobulas grožis !

Ištvermingieji krokai prasimušę pro suledėjusį sniegą. Man sunku suvokti, kaip tokie, atrodo, gležni lapeliai, sugeba rungtis su tokia kieta materija.

Rododendrai bando prasibrauti į dienos šviesą (nors ši jiems dabar labai pavojinga).

Sniegas, nors ir labai pamažu, bet vis dėl to traukiasi.

ŠILAGĖLĖS

Sunku gyventi, net ir laikinai, be kompiuterio :).

Taigi, bežiūrėdama pro langą, ir matydama, sunkiai iš ledo ir sniego besivaduojančius augalus, vis dar vartau praeito pavasario vaizdus. Šilagėlės - tai tie augalai, kurie užkliuvo man šiandieną. Gražus, mielas, jaukus ir minkštas augaliukas. Labai nereiklus ir gana ilgai džiuginantis savo metamorfozėmis (nuo balandžio iki birželio).

Pulsatilla (šilagėlė) – priklauso vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Šie daugiamečiai augalai krauna žiedinius pumpurus rudenį, todėl jie padengti tankiais pūkeliais. Taip augalas apsisaugo nuo šalčio. Pavasarį, kai tik atšyla, pūkuoti tvirti stiebai pradeda gana greitai augti ir aukštyn kelti pumpurus. Išauga 20-40 cm aukščio. Tuo pačiu metu auga ir labai gražūs pūkuoti ir minkšti ažūriniai lapai. Šilagėlės - nereiklūs augalai: gerai auga ir molingame, ir smėlingame dirvožemyje (mano sode žemė smėlinga). Galima jas sodinti saulėtose vietose ar nedideliame pavėsyje. Pas mane saulės jos gauna tikrai daug. Vienoje vietoje gali augti 10 ir daugiau metų. Kuo ilgiau auga, tuo tankesnis ir didesnis keras, daugiau žiedų ir grožio. Kaip ir dauguma kitų augalų, nemėgsta, kad juos kas nors stelbtų. Šilagėlės nemėgsta persodinimo (patikrinta). Žiedų spalva gali būti violetinė, balta, rudai raudona. Gražiai atrodo gėlynuose su pavasarinėmis gėlėmis - tulpėmis, narcizais. Man šilagėlės labai gražu su tulipa tarda, kurių geltoną spalvą atkartoja šilagėlių viduriukai.

Kai šilagėlės peržydi, numeta savo žiedlapius, ir pradeda formuoti sėklas, susidaro kažkas panašaus į pienės pūką, tik labiau patvaraus (ir norėdamas jo nenupūsi :)).

Man buvo gaila juos nupjauti, nes labai gražiai tiko su  šalia žydinčiu diktonu (Dictamnus albus).

Nupjovus, aš tuos žiedynus sėklynus :) sudžiovinau ir pakabinau žemyn "galva". Laikosi iki šiol.

KIETA IR MINKŠTA

Katarina (http://rosorochris.blogspot.com/) paskelbė žydinčio penktadienio temą  - Kieta ir minkšta - (Blooming Friday - Soft and hard).

Savo sodo vaizdų albume turiu nemažai šią temą atitinkančių nuotraukų. Man visada labai patiko augalų ir akmenų deriniai. Gražu, kai kietas akmuo savo paprastumu ir šaltumu papildo augalo minkštumą ir trapumą.

  

Lobelijos žiedai tokie mėlyni pilkšvai rausvų akmenų fone.

Šliaužiančioji šilingė pažėrė savo auksinius žiedelius ant akmens.



MARGUTĖS

Antra mano aistra po augalų - tai porcelianas. Labai patinka gražūs porcelianiniai daikčiukai, o ypač tokie, kuriuose pavaizduoti augalai :). Vienas iš jų  nuotraukoje - kaip tik susijęs su šiandienine mano tema - Fritillaria  - margutėmis .

Mano sode jau kelerius metus auga Fritillaria imperialis - daugiažiedės margutės - oranžinės ir geltonos spalvos. Tai stambios margutės, užaugančios nuo 80 iki 120 cm. Nuostabiai atrodo ant aukšto koto styranti lapų karūna (vokiškai šis augalas vadinamas Kaiserkrone  - imperatoriaus karūna) ir žemyn svyrantys didžiuliai varpelio formos žiedai.

Tarp kitų pavasarinių gėlių jos tikros aristokratės - aukštos, elegantiškos, išdidžios.

Kartu su oranžinėmis margutėmis žydi ir geltonosios, taip pat labai gražios ir ryškios. Jos gal kiek rečiau matomos gėlynuose nei oranžinės. Tik dar neįminiau jų žydėjimo paslapties. Pas mane jos žydi ne kiekvienais metais. Kiek teko ieškoti informacijos apie šias gėles, tai rašoma, jog kasmet šių augalų iškasti nereikėtų, nes pirmais metais žydės silpniau. Bet kas 2-3 metus tai reikėtų daryti, nes motininis svogūnas priaugina "vaikų" ir dėl to vėlgi kenčia žydėjimas.
(Šios nuotraukos autorė mano draugė Anna - http://www.original.lt/)

Smulkesnės daugiažiedžių margučių sesės - Fritillaria meleagris - paprastosios margutės. Baltai žydinčios 'Alba' neaukštos apie 30 cm, bet tikrai nenusileidžiančios savo grožiu. Jų žiedai saulėje atrodo lyg būtų iš ploniausio porceliano. Jeigu daugiažiedes aš iškasu kas 2 - 3 metus, tai pastarosios puikiausiai auga ir žydi nejudinamos jau ketverius metus. Labai gerai pasidaugina ir su kiekvienais metais jų plotelis vis gražėja.

Margučių svogūnai turi specifinį kvapą. Jį galima pajausti, net tada, kai kaupi žemę aplink augalą. Teko girdėti, kad šio kvapo nemėgsta kurmiai. Nežinau, ar tai šimtaprocentinė teisybė, bet kurmių pas mane nėra (tfu tfu tfu :)).

Dar viena savybė, kuri mane labai nustebino - tai margučių ištvermingumas. Prieš kelis metus, kai visos margutės jau gražiausiai žydėjo, užėjo gana stiprios naktinės šalnos. Aukštos gėlės ryte tiesiog gulėdavo visu savo ūgiu ant žemės, net graudu buvo žiūrėti. Bet vos tik pašildydavo saulė, iki pietų, jos vėl išsitiedavo ir lyg nieko nebuvę išdidžiai dairydavosi aplinkui.

Dauguma margučių mėgsta puveningą, vidutino sunkumo dirvą, saulėtą vietą ar šviesų šešėlį. Žiemai margutes, kaip ir kitas svogūnines mulčiuoju. Kai augalai peržydi, nukirpus žiedyną, reikia leisti lapams nugelsti ir tada juos iškasti (jei reikia). Sodinama iš karto iškasus ir atidalinus smulkius svogūnėlius arba rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Net ir vėsiame rūsyje laikomi svogūnai vis tiek išleidžia šaknis, kurios būna labai trapios, todėl sodinama atsargiai.

Šių metų pavasarį labai lauksiu Fritillaria persica žiedų. Jos nuotraukas teko matyti internete. Labai gražu, todėl rudenį, vos tik pamačiau svogūnėlius, iš karto pirkau :). Kad tik tas pavasaris greičiau ateitų !

HIACINTAI

Kiekvienais metais vis ketinu namuose susidaiginti ir prasižydinti hiacintų, tulpių, narcizų. Šiais metais savo norą įvykdžiau. Svogūnėlius pirkau lapkričio mėnesį, iki sausio juos laikiau vėsiame rūsyje. Sausio pirmą savaitę į vazonėlius susodinau jau pradėjusius gyvybę rodyti hiacintų svogūnėlius: Hyacinthus orientalis 'Sunny Delights' ir Hyacinthus 'Splendid Cornelia'. Sodinau arti vienas kito (vienas trečdalis svogūnėlio buvo žemėje). Ilgai laukti nereikėjo, jau po savaitės ūgtelėjo lapeliai, o tarp jų pasirodė ir žiedų užuomazgos.

Laisčiau saikingai, kad žemė būtų nuolat drėgna, bet ne šlapia. Ir dar po savaitės žiedynas išlindo iš lapų, pradėjo skleistis pirmieji žiedeliai.



Netrukus kambarys prisipildė svaigaus aromato. Tiesa 'Splendid Cornelia' buvo šiek tiek spartesnis, jo žiedai skleidėsi greičiau.

Labai smagu stebėti visą pražydinimo procesą. Ypač,  kai už lango -25 laipsniai šalčio :). Nors maža dalelė pavasario - jau mano namuose.