2015 - ŲJŲ GEGUŽĖS ŽIEDAI

Šių metų gegužė labai dėkinga augalams. Daug drėgmės ir ne itin aukšta temperatūra. Senai bepamenu, kad tulpės taip ilgai žydėtų. Šiais metais jomis galima tiesiog pasimėgauti ir pasidžiaugti iki soties.

Tulpių mano sode su kiekvienais metais vis mažėja, nes jos kraustosi į sodybą. Bet tikrai žinau, kad baltos čia pasiliks ilgam. Ypač  žaliažiedės - Tulipa Viridilora 'Spring Green'. Jos tobulos ir žiedo forma, ir spalvomis ir ilgu žydėjimu. Dievinu jas.

 

 

 

 

Dar vienos, labai švelnios ir subtilios Triumfo grupės tulpės - Tulips Triumf  'New Design tikrai nedings iš mano sodo. Jų dar ir lapai apkantuoti baltomis juostelėmis. Tai -  taip pat jų privalumas, nes dar tik kraudama žiedus ši tulpė jau pasipuošusi.

 

O ir baigdama žydėti, ji sugeba nustebinti. Spalvos ypač paryškėja.

Dar vieni augalai, kurių noriu vis daugiau savo sode - epimedžiai.  Labai nereiklūs, kantrūs, dekoratyvūs visą sezoną, su laiku suauga į gražius sąžalynus nepalikdami vietos piktžolėms. O kokie subtilūs jų žiedai ! Niekaip negaliu prisiminti kur skaičiau, bet, man atrodo, kad apie epimedžių žiedus buvo pasakyta, kad tai elfų gėlės. Na, jei aš ką nors ir maišau, tai bet kokiu atveju, jų žiedeliuose elfai tikrai galėtų gyventi :)

Šį epimeduką pirkau turgelyje praeitais metais ir labai gaila, kad neatrandu jo veislės.  Bet spėju, kad tai yra didžiažiedis epimedis - Epimedium grandiflorum. Žiedai dideli, o pats gal kokių 15 cm aukščio. Lapai margi - žali su bronziniu atspalviu.

Pasodinau jį greta tiarelės Tiarella 'Morning Star'. Kartu man jie žiūrisi labai mielai.

Mažas šedevras  - Epimedium grandiflorum ' Nanum' . Kokie tobuli lapelių apvadai !

Epimedium x rubrum jau senokai nužydėjo. Jis ankstyvesnis ir auga labiau šviesioje vietoje, galima sakyti saulėkaitoje, bet niekuo nesiskundžia ir vis gražėja.

SNIEGAS LIETUS LEDAS





Pirmasis sniegas ir liūdina, ir džiugina. Net nežinau, ko daugiau. Bet faktas tas, kad jis yra. Gal ir nevisai gryno pavidalo, nes su lietumi ir ledu. Kokteilis toks. Neaišku ar skanus, bet dar tikrai neatsibodęs, nes visiškai šviežias. 

 O sode jis atrodo va taip:

 

O jeigu iš arčiau, tai taip :

Verkia žolelės ledinėmis ašaromis, tik neaišku iš liūdesio ar iš džiaugsmo, kad gražiai atrodo :)

Vienintelė chrizantema (blondinė tokia), tebežydinti vazone terasoje, nesusigaudo, kas čia vyksta. Lyg ir sniegas, bet temperatura vis dar pliusinė, tad gyventi galima :)

POSŪKIS

Vieno mano sodo kampelio metų laikų posūkis .

 

 

PAGIRIAMASIS ŽODIS AKANTUI

Pagiriamasis, nes noriu jį pagirti už puikias savybes - nereiklumą, grožį ir ilgą dekoratyvumą sezono metu. Nors šis augalas pasižymi neprastomis savybėmis, tačiau mūsų gėlynuose sutinkamas gana retai. Tad VIVA ACANTHUS ! :)

 

Mano sode jau tris metus auga Balkaninis arba Ilgalapis akantas, jo lotyniškas pavadinimas įneša šiek tiek sumaišties, nes skamba taip -  Acanthus hungaricus. Nepaisant pavadinimo, jis neauga dabartinės Vengrijos laukinėje gamtoje, tai - žolė arba krūmas, augantis Azijos, Afrikos ir Europos šilto klimato zonose, tiksliau Viduržemio jūros baseino šalyse.
 Acanthus hungaricus - daugiametis žolinis augalas, priklausantis Akantinių (Acanthaceae) šeimai.
Nežydinčio augalo aukštis - 60-90 cm, o su žiedynais jo aukštis virš metro. Lapai ilgi, karpyti ir dygliuoti. Ravėti po juo ne itin malonu, bet visa laimė, kad piktžolės jo pavėsyje auga visai nenoriai. Žiedai sunkiai nusakomos žalsvai violetinės spalvos, kuri rudeniop virsta į rudai bronzinę. Akanto lapai yra architektūriški, nuostabiai gražios formos, o žiedynai net sakyčiau išdidžiai prabangūs :). Žydėti pradeda jau birželio mėnesį, bet net iki dabar  - rugsėjo - atrodo gana dekoratyviai.

Šis augalas mėgsta saulę, nors galėtų augti ir lengvame pavėsiuke. Drėgmė reikalinga, bet jokiu būdu ne per didelė. Maniškis auga visą dieną apšviestas saulės, per sausrą tikrai buvo laistomas, bet daugiau iš gyvenimo nieko nenori. Per tris metus netręšiau nei karto, bet, atrodo, jis dėl to neužpyko, nes savo stambiu keru uždengė žymiai daugiau, nei jam buvau suteikusi vietos (patikėtkit, tikrai jos nepagailėjau) t. y apie 1 kvadratinį metrą.

Kadangi informacijos apie šį augalą internete nėra labai daug, aš jį tiesiog stebiu ir bandau atspėti, kas jam labiausiai patinka. Šios sausringos vasaros metu, jis buvo lengvai pradėjęs geibti, tad supratau, kad reikia papildomo vandens kiekio. Atsigavo kaipmat, žydėjimui tai nepakenkė.

Auga, palyginti greitai. Jau susiformavo nemažas kupstas. Dygsta iš išbarstytų sėklų, mat aš jo žiedynų nenupjaunu (jie ilgai  išlieka dekoratyvūs). Tai leidžia daryti išvadą, kad gali būti šiek tiek invazyvus, bet kadangi sėjinukai auga tikrai lėtai, todėl, manyčiau, ateityje tai nebus didelė problema. Kas bus per daug, išrausiu lauk :).
Žiemai augalą mulčiuoju kompostu. Internete radau informacijos, kad jis priklauso 5 zonai. Tad turėtų atlaikyti ir pasitaikančias šaltesnes žiemas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaip žinia, jau nuo Senovės Romos laikų akantas yra gyvybės simbolis. Jo lapų motyvas yra tikrai dažnas architektūros elementas, puošiantis kolonų kapitelius, frizus, taip pat dažnai jo stilizuotas motyvas matomas senovinių baldų puošyboje. Pavasarį, lankydamasi Romoje Palatino kalvose, gėrėjausi ištisais akantų sąžalynais.

 

 

O vaikščiodama po senosios civilizacijos griuvėsius ieškojau akantų lapų kolonose. Ir radau :)

 

 

 Net ir namuose, ant senos komodos turiu akanto lapus.

 Na ir kaip jo negirti ?!