2014 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

PAGIRIAMASIS ŽODIS AKANTUI

Pagiriamasis, nes noriu jį pagirti už puikias savybes - nereiklumą, grožį ir ilgą dekoratyvumą sezono metu. Nors šis augalas pasižymi neprastomis savybėmis, tačiau mūsų gėlynuose sutinkamas gana retai. Tad VIVA ACANTHUS ! :)

 
Mano sode jau tris metus auga Balkaninis arba Ilgalapis akantas, jo lotyniškas pavadinimas įneša šiek tiek sumaišties, nes skamba taip -  Acanthus hungaricus. Nepaisant pavadinimo, jis neauga dabartinės Vengrijos laukinėje gamtoje, tai - žolė arba krūmas, augantis Azijos, Afrikos ir Europos šilto klimato zonose, tiksliau Viduržemio jūros baseino šalyse.
 Acanthus hungaricus - daugiametis žolinis augalas, priklausantis Akantinių (Acanthaceae) šeimai.
Nežydinčio augalo aukštis - 60-90 cm, o su žiedynais jo aukštis virš metro. Lapai ilgi, karpyti ir dygliuoti. Ravėti po juo ne itin malonu, bet visa laimė, kad piktžolės jo pavėsyje auga visai nenoriai. Žiedai sunkiai nusakomos žalsvai violetinės spalvos, kuri rudeniop virsta į rudai bronzinę. Akanto lapai yra architektūriški, nuostabiai gražios formos, o žiedynai net sakyčiau išdidžiai prabangūs :). Žydėti pradeda jau birželio mėnesį, bet net iki dabar  - rugsėjo - atrodo gana dekoratyviai.
























Šis augalas mėgsta saulę, nors galėtų augti ir lengvame pavėsiuke. Drėgmė reikalinga, bet jokiu būdu ne per didelė. Maniškis auga visą dieną apšviestas saulės, per sausrą tikrai buvo laistomas, bet daugiau iš gyvenimo nieko nenori. Per tris metus netręšiau nei karto, bet, atrodo, jis dėl to neužpyko, nes savo stambiu keru uždengė žymiai daugiau, nei jam buvau suteikusi vietos (patikėtkit, tikrai jos nepagailėjau) t. y apie 1 kvadratinį metrą.


Kadangi informacijos apie šį augalą internete nėra labai daug, aš jį tiesiog stebiu ir bandau atspėti, kas jam labiausiai patinka. Šios sausringos vasaros metu, jis buvo lengvai pradėjęs geibti, tad supratau, kad reikia papildomo vandens kiekio. Atsigavo kaipmat, žydėjimui tai nepakenkė.


Auga, palyginti greitai. Jau susiformavo nemažas kupstas. Dygsta iš išbarstytų sėklų, mat aš jo žiedynų nenupjaunu (jie ilgai  išlieka dekoratyvūs). Tai leidžia daryti išvadą, kad gali būti šiek tiek invazyvus, bet kadangi sėjinukai auga tikrai lėtai, todėl, manyčiau, ateityje tai nebus didelė problema. Kas bus per daug, išrausiu lauk :).
Žiemai augalą mulčiuoju kompostu. Internete radau informacijos, kad jis priklauso 5 zonai. Tad turėtų atlaikyti ir pasitaikančias šaltesnes žiemas.





 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kaip žinia, jau nuo Senovės Romos laikų akantas yra gyvybės simbolis. Jo lapų motyvas yra tikrai dažnas architektūros elementas, puošiantis kolonų kapitelius, frizus, taip pat dažnai jo stilizuotas motyvas matomas senovinių baldų puošyboje. Pavasarį, lankydamasi Romoje Palatino kalvose, gėrėjausi ištisais akantų sąžalynais.
 
 
O vaikščiodama po senosios civilizacijos griuvėsius ieškojau akantų lapų kolonose. Ir radau :)
 
 

 Net ir namuose, ant senos komodos turiu akanto lapus.


 Na ir kaip jo negirti ?!

2014 m. rugpjūčio 11 d., pirmadienis

ATSINAUJINIMAS

Ach ta vasara,  ji tokia greita, priešingai nei aš. Pirmasis įrašas jos pabaigoje :).
Bet šiandien apie problemą, kurią savo sode verkiant privalėjau išspręsti.
Veją nuo akmenėlių pries dešimtmetį buvau atskyrusi žalia plastikine juosta, kuri laikui bėgant išsikraipė, išlindo gerokai į viršų, todėl atrodė negražiai ir trukdė pjauti veją. O fotografuodama savo augaliukus, stengdavausi visais būdais, kad ji "neįlystų" į kadrą. Žodžiu,  man mirtinai atsibodo jos kaimynystė.

















Dovilės Ivanauskienės nuotrauka.







Jau ne pirmus metus ketinau sutvarkyti šį reikalą, bet, kaip dažnai atsitinka, vis neprisiruošdavau pasidomėti alternatyviais būdais, kaip tvarkingai, praktiškai ir kokybiškai atskirti veją nuo akmenų juostos. Teko girdėti, kad yra plastikiniai bortai, kurie gelbėja tokiose situacijose. Bet kaip jie naudojami, taip man ir liko neaišku. 
Šiais laikais Google ir Facebook pagalba galima išspręsti beveik visas problemas :) Taigi, aplinkybės taip jau susiklostė, kad susipažinau su Plastbort plastikiniai vejos bortai direktore Dovile, kuri ir pasiūlė savo pagalbą ir puikų produktą. 
Vieną gražų rugpjūčio rytą, lyg burtų lazdele mostelėjus, negražioji žalia juosta buvo viesiems laikams pašalinta, o į jos vietą tvirtai ir patikimai išsitiesė plastikiniai bortai. Labai tvarkingai, dailiai ir stipriai, sutvirtinti metalinėmis vinimis, kad  žiemą šaltis neiškilotų, jie puikiai atliko savo paskirtį. Dar labiau pasigilinus sužinojau, kad jie gali būti išlankstomi gražiausiais vingiais, o vingiuojančios gėlynų linijos - tai mano silpnybė. Turėsiu tai galvoje - ateičiai :)


























Palyginimui PRIEŠ ir PO




















Dovilės Ivanauskienės nuotraukos.






Skirtumas ryškus tiesa ? Praeis dar kiek laiko, ir aš vėl leisiu savo akmenėliuose dygti našlaitėms, neužmirštuolėms, lobelijoms  ir net beržams su jazminais (jiems kažkodėl labai patinka ten sėtis).

Rezultatu esu laaaabai patenkinta :). Dabar manęs neerzina negražios žalios spalvos apibrizgęs senosios plastikinės juostos kraštas. Tvarkelė ! Trinu iš pasitenkinimo delnais :) Ir vyras, pjaudamas žolę, dabar neburbės, kad gadinasi peiliai...




























Už šį atsinaujinimą ir nuostabiai greitai bei kokybiškai atliktą darbą  esu dėkinga  įmonės  Plastbort plastikiniai vejos bortai direktorei Dovilei ir jos šauniai ir darbščiai komandai. Tikrai labai smagu buvo su jais susipažinti ir pabendrauti. AČIŪ JUMS :)

Trumpa pertraukėlė atsigaivinimui, nes saulė spigino kaip patrakus.


Taip pat labai AČIŪ Linai - modernių želdinimo kursų "Geltonas karutis"   organizatorei, kuri kartu su LRT televizijos laidos "Labas Rytas" filmavimo grupe filmavo visą procesą, pati mokėsi tiesti plastikinius bortus ir šia patirtimi dalinsis su televizijos žiūrovais.


Smagi nuotrauka atminčiai :)

2014 m. gegužės 29 d., ketvirtadienis

DVI SAVAITĖS GEGUŽĖS

Vos už dviejų dienų baigsis pavasaris. Kaip visada šiek tiek liūdna, nes šis metų laikas man pats gražiausias ir mylimiausias.
 Dvi savaitės šilumos ir drėgmės skatino augalus augti ir žydėti. Bet su šitiek kenkėjų, kaip šiemet, man dar neteko kovoti. Labai tikiuosi, kad pastarosiomis dienomis atvėsęs oras neleis jiems taip stipriai plisti, nes vargšės rožės gali taip ir nepražysti.
Medėjantis bijūnas (Paeonia suffruticosa) šiemet džiugino savo trumpu (jam besiskleidžiant, užėjo liūtys), bet įspūdingu žydėjimu. Sukrovė gal penkiolika žiedų. Šalia jo augantis snaputis (Geranium phaeum) 'Samobor' labai  gražiai jam palaikė kompaniją.




Šių dviejų vasaržalių (metančių lapus) rododendrų spalvos gali sukelti akių skausmą :), bet simpatija jų rudeninės lapijos spalvai, man neleidžia jais atsikratyti. Galų gale, jie ne taip ilgai žydi, galima ir pakentėti (arba užsimerkti :).


Paprastasis putinas (Viburnum opulus) 'Roseum' šiemet ypatingai puošnus. Bijau, kad šakos nuo žiedų svorio neišlūžinėtų. Į kompaniją jam savo žiedų gausa nenusileidžia katžolė (Nepeta faassenii) 'Walker's Low'.


Rododendrai šiemet žydi ne itin gausiai. Lapai žiemą stiprokai apsvilo, todėl prarado dalį dekoratyvumo. Bet nieko tokio, tikiuosi per vasarą atsigaus :)

 
Net nežinau, kas man gražiau - šilagėlių žiedai, ar ažūrinės jų sėklų galvutės. Mieli pūkuotukai, tuoj pradės kristi, bet iki tol dar galima jais grožėtis.


Melsvės, tikros gėlyno ponios, plačiai sijonus paskleidusios ant vejos.


Pūkenis (Cotinus coggygria) šiemet neapšalo ir netgi sukrovė žiedus.


 Putinas, katžolė ir putinlapis pūslenis (Physocarpus opulifolius) 'Diabolo' "laiko" spalvą žalumoje :).

2014 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis

MANO SODO SVEČIAI

Vėluoju su naujienomis, bet geriau vėliau negu niekada :) Pasigirti gi reikia :)
Praeitos savaitės laaabai šaltą pirmadienio rytą sulaukiau smagių  svečių - tai modernių želdinimo kursų  "Geltonas karutis" organizatorė Lina ir LRT televizijos laidos "Labas Rytas" rengėja Simona su operatoriumi Dariumi. Gurkšnodami šiltą arbatą ir juokaudami, jog net per Kalėdas tikriausiai buvo šilčiau, kalbėjome apie mulčiavimo naudą bei augalų pikavimo ypatumus.


 Lina viską kruopščiai, aiškiai ir suprantamai dėstė šypsodamasi į televizijos kamerą, nors žvarbuma varstė iki kaulų.


 Nufilmuoti reportažai jau buvo parodyti "Labo ryto" laidose. Reikėtų rinktis: šios nuorodos  -  2014 05 08 laidos II dalies 53 minutę ir 2014 05 13 laidos I dalies 22 minutę.
Smagus potyris su gera kompanija :)

2014 m. balandžio 19 d., šeštadienis

SAKURAMANIJA ARBA SU ŠV. VELYKOM !

Priešvelykinį šeštadienio rytą su dukra nuvažiavome prie Neries pažiūrėti žydinčių sakurų. Ji man jau visą savaitę bandė išaiškinti, kad mes, tikriausiai vienintelės visame Vilniuje, dar ten nebuvome. Gal ji ir buvo teisi, nes žmonių ankstyvą rytmetį jau buvo prigužėję visai nemažai. Tokį grožį tikrai verta pamatyti :)
Tiek daug, nuostabiai žydinčių, sakurų vienoje vietoje nebuvau mačiusi. Labai gražu ! Nesitikėjau išvysti gana didelių medžių. Bet pasirodo, jog jos jau gerokai ūgtelėjusios.  Šioms sakuroms apie trylika metų. Gėda prisipažinti, bet jų žydėjimą matau pirmą kartą (geriau vėliau negu niekada :) .    
Tuo pačiu sveikinu visus su gražiausia pavasario švente - ŠV. VELYKOMIS ! Gėrio, grožio ir džiausmo mums visiems !


















Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...