ROŽĖS UŽUTRAKIO DVARE

Apie Užutrakio dvaro parką jau esu rašiusi (čia ). Ten visada norisi sugrįžti. Ten gražu visais metų laikais.

 Ar teko jums būti Užutrakyje, kai pradeda žydėti rožės ? Birželio viduryje.

  Praeitą vasarą su  drauge nusprendėme "gaudyti momentą" ir  nuvažiavome pažiūrėti kaip atrodo žydinčios Rosa centifolia, kurių didžiuliai krūmai auga Užutrakio dvaro parko pakraštyje, netoli ežero, prie Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūros.



Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūros istoriją jau esu rašiusi. Tad nesikartosiu. Paminėsiu tik, kad  2007 m. ji buvo naujai atstatyta. Skulptūra stovi ant ežero kranto, pietinėje parko dalyje. Anksčiau ji laimindavo atvykstančius laivu į dvarą Tiškevičius.

O dabar - visus, kurie ateina jos aplankyti. 

Štai ji - nuostabiai žydinčių rožių  Rosa centifolia apsuptyje.

 

Rosa centifolia  -priklauso šimtalapių rožių grupei. Jos dar vadinamos "kopūstinėmis" arba "dailininkų", nes jas dažnai tapė XVII a. flamandų dailininkai. Dižiuliai krūmai su stambiais žiedais tikrai verti dailininkų teptuko. Daugiau informacijos apie šias rožes galite rasti Sibirkos rožyno tinklapyje. Kiek žinau, visos Užutrakio parke augančios rožės yra iš šio rožyno. Mano sode taip pat :).
 

   

 

 

Šalia didžiulių rožių krūmų auga putinlapis pūslenis - Physocarpus opulifolius. Tuo metu jau baigę žydėti jo žiedynai buvo raudonai rusvos spalvos ir gražiai derėjo su Rosa centifolia  žiedais. Galbūt jie tarpusavyje taip dailiai atrodė todėl, kad abu priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai  :) ?

 

Vaikščiojau aplinkui ir tiesiog gėrėjausi.
 

 

Skulptūra paskendusi rožėse ir gražioje natūralioje ežero pakrantės pievoje.

Visoje parko teritorijoje auga nemažai rožių, bet jos dar stiprėja, tvirtėja ir gražėja. Su laiku jos bus nuostabios. Rožės yra gerose rankose, prižiūrimos gerosios parko dvasios  - Andželikos Kriaučiūnienės. Ši moteris apie parką ir jo augalus žino viską. Ir šį kartą mums pasisekė ją čia sutikti. Andželika prasitarė, kad tokio gražaus ir gausaus  Rosa centifolia žydėjimo ji dar nėra mačiusi. Valio ! Važiavome ne veltui.

Ir šią vasarą važiuosim vėl :)

 



 

SU ŠV. VALENTINO DIENA !

GRAŽIAUSIA 2014 METŲ ŽIEMOS DIENA

 Norėjau jūsų paklausti:

- Ar jaučiate artėjantį pavasarį ?

Man atrodo, kad jis visai ranka pasiekiamas. Nors teko girdėti prognozes, kad jis ateis tik gegužės mėnesį.

Ne - ti - kiu !

Iš paukščių balsų, kurie sulig kiekviena diena vis garsesni, leidžiu sau prognuozuoti, kad žiema jau renkasi savo žaislus t. y. sniegą bei šaltį ir ketina iškeliauti.  Žinau, ji gali pažerti ir siurprizų, bet ... Gero kelio jai :) !

Kol pavasaris budinasi kažkur savo guolyje, kol neužklupo pavasarinė sumaištis ir darbai, prisimenu gražiausią šios žiemos dieną, praleistą sodyboje. Tuo pačiu, atiduodu savo duoklę žiemai, nes šiais metais gražių jos vaizdų "pagavau" labai nedaug.

Šie - vieninteliai. Buvo labai saulėta ir šalta (-20 laipsnių šalčio), bet visiškai nevėjuota diena. Tobula žiemos diena !

 

 

 

 

Čia taip pasidarbavo sniegenos, lesdamos putinų uogytes.

 

 Nuostabus ažūras ant sausų augalų.

  

 

 

 

 

 Ant upės pražydo šimtai ne, ne vandens, o ledo lelijų !

 

 

 

 

 

  

 

 

Labai noriu pasakyti žiemai -  Ate ! Buvo malonu. Iki kitų metų :)

ATGAL Į RUDENĮ

Kai rugsėjo mėnesį įkėliau į tinklaraštį savo įspūdžius iš Kauno botanikos sodo ( čia ), daviau žodį, kad būtinai ten nuvažiuosiu dar kartą, kai jis pasipuoš ryškiomis rudeniškomis spalvomis. Savo žodį aš ištesėjau, tikrai ten buvau, daug fotografavau, bet vis neradau laisvo laiko parašyti apie išvyką. Taigi siūlau sugrįžti atgal į gražų auksinį rudenį ir pailsinti akis nuo akinamai šaltos žieminės saulės šviesos :)
Kauno botanikos sodas  pasitiko mane nuostabiausiais geltonos, rudos, rausvos, raudonos, žalios spalvų atspalviais. Saulytė neišlindo, bet lengva ūkana suteikė neapsakomo jaukumo. Žiugždantys po kojomis lapai ramino. Tikras meditacijos kampelis.

Pirmiausiai ėjau pažiūrėti japoninio puošmedžio (Cercidiphyllum japonicum). Neįtikėtinas grožis ! O svaiginantis karamelės kvapas vertė galvoti apie šviežias bandeles ir puodelį arbatos :) Didelėmis valios pastangomis prisiverčiau keliauti gylyn į parką. Buvo didelė pagunda prisėsti po medžiu ir spoksoti į tvenkinį krintančius medžio lapus.

Žemiau esančioje nuotraukoje - japoninės magnolijos vaisius. Niekada nesu mačiusi, todėl buvau nustebusi, kad jie tokie gražūs ir ryškūs. Vėliau teko bendrauti su sodo darbuotojais, tai sužinojau, jog toli gražu ne kiekvienais metais būna toks geras derlius.

Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera L.) buvo vos pradėjęs gelsti. Norėčiau pamatyti jį žydintį. Sako vaizdas - nerealus :). Botanikos sodo tinklapyje galima pamatyti jo žiedo nuotrauką. Nuo 2000-ųjų metų sode rengiamos tulpmedžio žydėjimo dienos. Tik, kaip ir kitų augalų, ne visuomet žydėjimas būna gausus. Jau grįždama namo, užsukau į Kauno botanikos sodo medelyną ir nusipirkau čia išaugintą gelsvažiedžio tulpmedžio sodinuką. Labai tikiuosi, kad jis sekmingai peržiemos šią žvarbią žiemą.

Šalia tulpmedžio kerojo dižiuliai ožekšniai, pasipuošę barbiškomis rožinėmis uogomis. Ilgiau į jį pažiūrėjus, tikrai gali pradėti viską matyti rožinėmis spalvomis :).

Kai praeitą kartą buvau botanikos sode, kažkodėl neradau tikrosios metasekvojos (Metasequoia glyptostroboides), todėl šįkart jos ieškojau atidžiau. Šis medis žemėje egzistuoja daugiau kaip 50 milijonų metų ! Natūraliai gamtoje jos auga tik Kinijoje, tad šią egzotiką Lietuvoje pamatyti būtina.  Nors man metasekvoja pasirodė spygliuota, tačiau Vikipedija  rašo, kad tai lapai. Vasarą jie būna žali, o rudenį įgauna tokį rudai bronzonį atspalvį ir vėliau nukrenta (kaip tikri lapai).

 Rudeninių astrų kolekcija švietė iš tolo savo rožiniais, melsvais ir violetiniais žiedais. Didelis masyvas žydinčių augalų visada gražu. Užsimaniau ir aš jų turėti savo sode dar daugiau. Bet iš kur gauti vietos, štai kur problema :).

Miskantai siūravo (prisiminiau Antaną Baranauską :)  nuo vėjo.

Nežinau, kas per uogos, bet atrodė skaniai.  Neragavau :)
O tolumoje boluojanti oranžerija, visai primena Londono Kew sodą.

 Dar vienas japoninis puošmedis, pro kurį negalėjau ramiai praeiti. Tačiau šis buvo visas margas, priešingai nei jo vyresnysis brolis (tas kur prie tvenkinio auga).

Klevas savo auksą dosniai žėrė į tvenkinį.

Prieš išeidama iš parko atsisveikinau su japoniniu puošmedžiu. Na labai jis man patinka :)

 

 Gražu ir gera buvo Kauno botanikos sode. Iki kito karto ! Galbūt pavasarį...