MANO DARŽAS

Nuo pat pirmųjų metų, kai tik atsikraustėme gyventi į mūsų namą, turėjau savo mini daržiuką. Be salotų, pomidorų ir agurkų bandžiau ten auginti ir morkas bei burokėlius, kol supratau, kad smėlingame dirvožemyje daržas nelabai nori augti. Nemažai karučių, pilnų kompostostinės žemės teko čia atvežti, kol šiaip ne taip pagerinome diržvožemį. Be to man visada nepatiko, kaip atrodė tas mano daržas. Dabar skųstis negaliu, nes vaizdas mane daug maž tenkina, na ir žalumynų ant stalo sezono metu beveik užtenka :) Auginu čia salotų, špinatų, daugiamečių gražgarsčių petražolių, svogūnų laiškų skynimui, porą agurkų ir kelis kerus pomidorų. Savaime pasisėja krapai, medetkos ir netgi žemuogės.

Daržovių auginimas ir priežiūra - mano rūpestis, na o tai, kaip dabar daržas atrodo - vyro nuopelnas :) 2011 m. rudenį lankiau sodo projektavimo kursus, kur nusibraižiau savo būsimo daržo planą. Žiemą pradėjau pratinti vyrą prie minties, kad reikėtų sukalti paukštintas lysves. Netgi supratome, kad turime tam medžiagos (valio! nereikės pirkti), kuri nenaudojama gulėjo rūsyje ir laukė savo valandos :) Kai meistrai mums montavo lauko terasą, atliko gražūs lentų galai, kuriuos vyras ir panaudojo daržo "dėžių" gamybai.  Taigi 2012 m. ankstyvą pavasarį dėžės sėkmingai buvo sustatytos į vietas ir pripiltos gražios riebios kompostinės žemės. Į patį dėžių dugną sumečiau žiemą nugenėtas ir susmulkintas obelų šakas. Kad dėžės geriau žiūrėtųsi, už jų pasodinau kukmedžių gyvatvorę. Ji uždengė pilką betoninį tvoros pagrindą. O daržo zoną nuo savo gėlynų atskyriau skroblų gyvatvore. Pirmametis vaizdas galbūt nebuvo toks jau žavus, bet aš turėjau savo viziją ir žinojau, kaip viskas atrodys ateityje. 

 

Mano mama davė gerą patarimą - norint kuo anksčiau skinti salotas lauke, tereikia tiesiog anksčiau pasisėti jų į dėžutes ir išpikuoti į daržą, jau praėjus šalnoms. Taigi gegužės mėnesį salotų bei špinatų daigai, bei paauginti agurkai iškeliavo į naująsias dėžes. Tiesa laistyti reikėjo daugiau, nes dėžės nežemos, todėl drėgmė išgaruodavo greičiau. Bet ko dėl grožio nepadarysi :)

Dar viena svarbi detalė - kad nepritrūtų žalumynų, aš šalia jau paaugusių, sėjau pamainą naujų salotų. Taip, tai yra šioks toks žaidimas, bet kai daržas nedidelis, galima ir pasibovyti. Svarbiausia būtų noro tai daryti :)

Pirmametis derlius buvo visai neblogas, ravėjimo buvo minimaliai. Antraisiais metais tarplysvius užmulčiavau gana storu sluoksniu medžio žievės mulčo. Taip išsilaikydavo drėgmė, neaugo žolės, buvo malonu vaikščioti, net po lietaus :). O šalia paaukštintų lysvių gražiai žaliavo žirneliai ir krapai.

 

Buvau skaičiusi, kad pomidorai mėgsta bazilikų draugiją, tad jiems į kompaniją pasodinau bazilikų daigų. Ir vieni ir kiti buvo patenkinti. Svarbiausia auginant lauke pomidorus, pasirinkti veislę, kuri būtų atspari lietui ir nepradėtų sirgti maru. Man labiausiai pasiteisino 'Milla'. Jie atsparūs ligoms, gausiai derantys, o patys labai skanūs. Na ir svarbu gerai pomidorus genėti, išskabyti iš pažastėlių ūglius, kad jie nesišakotų, o megztų kuo daugiau vaisių. Žemiau pirmosios pomidorų kekės lapų neturi likti. Pomidorų šaknis aš mulčiavau nupjauta ir apdžiovinta žole, taip ilgiau išlieka drėgmė. Pomidorus reikia laistyti rečiau, bet gausiai. Toks mano pomidoriukų auginimo metodas.

 

 

 

Agurkai mano darže auga taip pat neblogai. Jų daigus užsiauginu ant palangės. Svarbu, kad jie neperaugtų, nes tada sunkiau adaptuojasi išnešti į lauką. Aš juos palaipsniui grūdinu, kol galutinai persodinu lauke, lysvėje gegužės mėnesį. Man svarbiausias darbas su agurkais - pažaboti jų norą augti į visas puses. Vietos aš turiu mažai, tad geniu juos itin stipriai. Palieku maksimum tris ūglius ir juos parišu. Visa kita tenka negailestingai nukirpti, nes jie sėkmingai užimtų visą mano turimo daržo plotą. Agurkų šaknis taip pat mulčiuoju žole, kaip ir pomidorų, šiems drėgmė būtina pastovi, nes kitaip greitai pradeda džiūti lapai.

 

 

Pirmieji agurkėliai būna jau birželio mėnesį.

Labai mėgstu ledines 'Iceberg' salotas. Jos traškios, tvirtos, skanios ir dar ... gražios :)

Kažkada mugėje nusipirkau žemuogių daigų. Pasitaikė labai neblogos. Jos dabar sėjasi pačios, o derlių duoda iki pat šalnų.

Pomidorai mėgsta bazilikų draugiją.

Darže leidžiu sėtis medetkom, jos pritraukia bites.

Kiekvienais metais keičiu daržovių sodinimo vietą ir žinoma papildau šviežiu kompostu dėžes, kad viskas gerai augtų. Reziume: net ir turint labai mažai vietos ir neturint šiltnamio, galima savo stalą pradžiuginti žalumynais. Štai tokia mano daržo auginimo patirtis :)

SMIDRAS ARBA ŠPARAGAS

Mano močiutės darželyje, kiek tik galiu prisiminti, smidras augo visada. Milžininškas krūmas su žemyn svyrančiomis  švelniomis ažūrinėmis šakomis. Tik vadindavo močiutė jį ne smidru, o tiesiog šparagu. Mane viliodavo jo raudonos gražios uogos. O kiek puokščių su juo buvau pridariusi ! Jis tiko ir prie bijūnų, ir prie jurginų, ir prie pievų ramunių.

 

 

 Tas pats smidras sodyboje tebeauga ir dabar, tik kitoje vietoje. Jam, ko gero, bus kokie trisdešimt metų ! Ir atrodo jis, kaip visada puikiai. Aš vis kėsinuosi pastaraisiais metais pabandyti pavasarį paragauti šviežių jo daigų, bet pagailiu ir nusiperku parduotuvėje :). O praeitais metais mano mylima kaimynė padovanojo man kokius dešimt šparago sėjinukų, kuriuos pasodinau darže ir jie bus skirti tik mėgavimuisi šia skania daržove. O senasis gražuolis ir toliau puoš sodybą.

Vaistinis smidras (lot. Asparagus officinalis) -  tai daugiametis žolinis augalas, priklausantis lelijinių šeimai. Užauga iki 130-150 cm aukščio (jo aukštis, manau, priklauso nuo žemės derlingumo). Pas mus sodyboje žemė labai sunki molinga, bet nežiūrint to, jis puikiai auga. Tai nereiklus augalas, kuris gerai įsitvirtinęs vienoje vietoje gali augti 15 ir daugiau metų. Visiškai atsparus šalčiui. Gal vienintelė jo nuodėmė yra ta, kad nuo savo aukšto stoto gali išvirsti į šonus. Tad, jeigu šalia nėra stipresnio kaimyno, į kurį galėtų atsiremti,  jį reikia parišti.

Na apie jo puikų skonį ir patiekalų receptus aš nerašysiu, nes apie tai internete yra daug daug straipsnių. Tik jeigu dar kas nors neragavote, tikrai rekomenduoju paskanauti. Žinokit, tai yra gėris :) !

Smidro arba šparago grožį aš įvertinau palyginus visai neseniai. Jis buvo toks įprastas akiai, kad tiesiog jo nepastebėdavau, kol prieš porą metų, atvažiavus savaitgaliui į kaimą, jis mane tiesiog pritrenkė savo seno gero aukso spalva. O šalia augančios šviesiosios (Hydrangea arborescens) hortenzijos sužiūvę rudi žiedynai dar labiau išryškino jų tobulą geltonį.

Puoliau jį fotografuoti - toks beprtotiškai gražus jis man buvo. Kažkas iš mano Facebook'o draugų net dainą parinko toms nuotraukoms :) - Golden Brown - The Stranglers. Ji tikrai labai tiko tos rudens dienos nuotaikai ir spalvoms.

Bet galiu pasakyti, kad ne kiekvieną rudenį jis būna tokio ryškumo. Šiemet jis mane labiau stebino savo raudonomis uogomis. Jų buvo labai daug.

Smidras aplinkai suteikia romantiškumo ir paslaptingumo. Moka pūsti miglą į akis :) Ir dar jis labai fotogeniškas :)

Ir sniegas bei šerkšnas jam labai tinka prie veido.

Jeigu apibendrintume, tai sakyčiau, na tobulas augalas :).

1.  Negana to, kad beveik mėnesį juo galima maitintis (skamba visai neromantiškai, bet jis tikrai labai skanus, vitaminingas ir dar sveikas), tai dar ir visus metus jis puošia aplinką.
2. Gero aukšto stoto - gali būti puikia skiriamąją juosta tarp daržo ir dekoratyvinės (reprezentacinės) namo zonos.
3. Vasarą savo spalva neišsišoka, o pabrėžia kitų augalų grožį.
4. Rudenį pagelsta ir tada pasimato puiki jo ūglių (filokladijų) su netikrais lapeliais (spygliukais) struktūra.
5. Raudonos uogytės, nukritus netikriems lapeliams, šviečia iš tolo ir dar patinka paukščiams. Šiemet stebėjau, kaip vienas paukštis (tikrai nežinau koks, bet toks visai nemažas) sėdėjo įsitaisęs krūme kokį gerą pusvalandį ir pasimėgaudamas lesė uogas.
6. Apsnigtas ir apšerkšnijęs smidro krūmas - tai kažkas pa-sa-kiško !

Daviau sau pažadą, kad šiemet bandysiu jo pasisodinti daugiau ir kažkaip integruoti į "Olandiškosios bangos" gėlyną. O gal jūs pasidalinsite dar kažkokiais smidro privalumais, kurių aš lig šiol nepastebėjau ;) ?

 

NACIONALINĖ TULPĖS DIENA OLANDIJOJE

Rytoj (sausio 16 d.) Olandijoje  bus švenčiama Nacionalinė Tulpės diena. Trečią sausio mėnesio šeštadienį Amsterdame Damo aikštėje yra sukuriamas laikinas tulpių sodas iš daugybės nuostabiausių įvairiaspalvių tulpių (apie 200 000 vnt.). 

 Taip pažymimas tulpių atidarymo sezonas Olandijoje. Ta proga Kiekvienas, atėjęs į šį sodą, gali pasiimti labiausiai patikusią tulpę (jei pasiseks ir ne vieną).  O svarbiausia, kad tulpės būna su svogūnėliais, todėl visai įmanoma jas pabandyti išsisaugoti (pasisodinti). Rytą tulpių sodas būna aptvertas, kad žmonės galėtų pasigėrėti jų grožiu, na, o kai atidaromas įėjimas, visi čiumpa savo nusižiūrėtus trofėjus. Norint patekti į sodo vidų reikia ateiti anksčiau ryte, nes norinčių būna tikrai nemažai -  įprastai apie 10 000.   Jau naktį tulpės atvežamos į aikštę ir pradedamos ten dėlioti, kad vaizdas būtų kuo įspūdingesnis.

Šios nuotraukos iš praeitų metų šventės - http://www.msn.com/en-gb/news/event/photos-dutch-national-tulip-day-2015-kicks-off/ss-AA8k12z#image=2

 

 

 

Kadangi šiuo metu Nyderlandai pirmininkauja Europos Sąjungos tarybai, tai 2016 metų Tulpės šventės tema - "Europa". Tulpės diena Olandijoje pirmą kartą paminėta visai neseniai tik prieš ketverius metus (2012), bet tradicija būtent Damo aikštėje grožėtis tūkstančiais tulpių lieka ta pati kasmet.

Aš taip pat jau sausio mėnesį pradedu laukti pirmųjų tulpių žydėjimo. Todėl su džiaugsmu prisidedu prie šios nuostabios šventės savo tulpių nuotraukomis :) 

 

 

MANO ŽIEMOS SODO AUGALŲ TOP 5

Bestebėdama ir befotografuodama savo sodą, atsirinkau penkis augalus, kurie mano akimis žiūrint visą žiemą, iki pavasario išlieka dekoratyvūs. Jie būna gražūs apsnigti, apšarmoję, aplieti atlydžių ledu, na ir šiaip be jokių žiemos dekoracijų. Žinoma, aš galėčiau pasiūlyti ir dešimtuką tokių pretendentų, bet su tam tikromis išlygomis, nes kiti po stipresnės pūgos ar vėjo tiesiog nebeatsitiesia, taigi išlieka tik dalinai dekoratyvūs. Bet mano išbandyti, patikrinti ir pasiteisinę yra šie penki. 

 

Anksčiau, kai mano sode augalų asortimentas buvo gerokai skurdesnis, kol nebuvau susipažinusi su dekoratyvinėmis žolėmis, architektūriškomis daugiametėmis gėlėmis, žiema man būdavo liūdna, nes neturėjau kur akių paganyti žiūrėdama į nykų baltą plotą  pro langą. 
Be to rudenį  aš būtinai (taip buvau išmokyta mamos ir močiutės) viską tvarkingai ir kruopščiai nukarpydavau, sugrėbdavau, žodžiu, "išpucindavau" sodą ir žiemą spoksodavau į neįdomią plokštumą. Dekoratyviniai medeliai ir krūmai taip pat dar buvo mažutėliai ir nedžiugino savo formomis. Vien žo - liūdesys iki pavasario. Vaizdas buvo maždaug toks :)

 Po truputėlį augalų asortimentas ir jų skaičius didėjo (gal net per sparčiai), mano žinios ir akiratis plėtėsi, radosi naujų augalų pardavėjų. Taip aš sau atradau naujų dekoratyvinių žolių, daugiamečių gėlių, krūmų ir medžių.

 Dabar aš jau protingesnė  :) ir nemažai daugiamečių palieku rudenį nenukirpus, leidžiu joms sudžiūti, pasipuošti sėklų dėžutėmis, o žiema - talentinga dizainerė, jas labai išradingai moka aprengti. Tiesa, vienos, nepakėlusios didesnių ar mažesnių gamtos eksperimentų palūžta, tiesiogine to žodžio prasme, na o kitos išdidžiai tęsia modelio karjerą iki pačio pavasario. Juk ne visi modeliai tampa TOP modeliais :)  

 

 

Mano žiemos sodo TOP 5 yra mišrus t.y. jį sudaro dekoratyvinė žolė, daugiametės gėlės, krūmas ir medis. Be to, tai mano mažo  (penkių arų) sodo paskutinių penkių metų stebėjimo rezultatas. Gali būti, kad po dar penkių metų aš turėsiu kitus žiemos favoritus, tačiau šiai dienai šie penki augalai mano sode tikrai visą pilkai baltą periodą būna pastebimi ir matomi bei leidžia savimi grožėtis iki pat labai labai laukiamo pavasario.

Taigi

1. Pirmąją vietą be sekundės abejonės aš skiriu Smailiažiedžiam lendrūnui Calamagrostis x acutiflora KARL FOERSTER. Kokios oro sąlygos bebūtų žiemą, jis išlieka puikios formos.

 

2. Antrąją vietą skiriu Šluotelinei hortenzijai Hydrangea paniculata 'Pinky Winky'. Jos suždiūvę žiedai toookie fotogeniški ! Be to jie laikosi iki pat pavasario, kartais tenka juos net sekatoriumi nukirpti.
 

 

3. Trečiąją vietą skina Žemaūgė kininė astilbė Astilbe chinensis var. pumila . Jos bronzinės spalvos žiedynai visą žiemą tiesūs lyg žvakės. Apsnigti ar apšerkšniję jie atrodo vienodai puikiai.

 

 

4. Ketvirtąją vietą čiumpa Japoninė plukė Anemone japonica . Šios skulptūriški, statūs ir aukšti žiedynai subrandina sėklų dėžutes - mielus burbuliukus, kurie per žiemą išbėga minkštais pūkeliais. Man plukės labai labai gražūs ir elegantiški augalai.

5. Penktoji vieta atitenka Skroblui Carpinus betulus - už jo savybę per žiemą išlaikyti lapus ant šakelių. Visiems rekomenduočiau pasisodinti nuostabias skroblų gyvatvores.

 

Paskutinė nuotrauka visai nežiemiška, tad prašau nekreipti dėmesio į raktažolę :), bet šalia jos pamatykite žalius skroblo lapelius šalia senųjų rudų. Vat už tai man taip patinka skroblai.  

 

Kiekvienas iš jūsų tikriausia turite savo mylimų "žieminių" augalų penketuką. Būtų malonu, jeigu pasidalintumėte ;)

 

SU NAUJAISIAIS 2016- AISIAIS !