SAKURAMANIJA ARBA SU ŠV. VELYKOM !

Priešvelykinį šeštadienio rytą su dukra nuvažiavome prie Neries pažiūrėti žydinčių sakurų. Ji man jau visą savaitę bandė išaiškinti, kad mes, tikriausiai vienintelės visame Vilniuje, dar ten nebuvome. Gal ji ir buvo teisi, nes žmonių ankstyvą rytmetį jau buvo prigužėję visai nemažai. Tokį grožį tikrai verta pamatyti :)

Tiek daug, nuostabiai žydinčių, sakurų vienoje vietoje nebuvau mačiusi. Labai gražu ! Nesitikėjau išvysti gana didelių medžių. Bet pasirodo, jog jos jau gerokai ūgtelėjusios.  Šioms sakuroms apie trylika metų. Gėda prisipažinti, bet jų žydėjimą matau pirmą kartą (geriau vėliau negu niekada :) .    

Tuo pačiu sveikinu visus su gražiausia pavasario švente - ŠV. VELYKOMIS ! Gėrio, grožio ir džiausmo mums visiems !

ERANČIAI (Eranthis)

Tarp pavasarinių pirmūnų -  snieguolių ir krokų -  mano sode ryškiu geltoniu žėri erančiai (Eranthis). Šiemet jie pražydo apie kovo 20 dieną, mėnesiu anksčiau nei pernai. Internete skaičiau, jog 2008 m. Lietuvoje jie žydėjo jau vasario mėnesį. Tad ankstyvumu jie nenusileidžia snieguolėms ir savo optimistiška spalva pavasarį į sodą šaukia. 

Erančių žiedai apie 2-3 cm skersmens, su tokia savotiška žalia apykakle apačioje. Pavasariniai princai :)

Erančiai (Eranthis) yra iš vėdryninių šeimos. Tai daugiamečiai žoliniai nedidelio ūgio (apie 10 cm) augaliukai. Mėgstantys tokias vietas, kur jiems žydint būna saulėta, o nužydėjus -  pavėsiukas (po krūmais, medžiais).  Dirvą turi būti lengva, puri ir nešlapia. Jų žydėjimas trunka apie porą savaičių (dabar jau eina į pabaigą).

Dauginami erančiai gumbeliais arba sėklomis. Aš pati sodinau gumbelius, pirktus parduotuvėje.  Jie visai nedidukai ir perdžiūvę gali nebesudygti. Tad sodinti reikia daug nedelsiant. Galima prieš sodinimą  juos pamirkyti keletą valandų vandenyje. Norint augalą persodinti, tai reikėtų daryti jam nužydėjus ir lengvai gelstelėjus lapeliams. Gumbelius  laikyti per vasarą iki rudens rizikinga, nes, kaip minėjau, jie greitai perdžiūva.

Praeitą pavasarį leidau erančiams sunokinti sėklas ir jas išbarstyti. Šiemet matau, jog jau yra sudygusių jaunų augaliukų. Tad šviežios sėklos yra tikrai daigios ir  surinkus sėti jas reikia vasarą arba rudenį. Tiesa, pradės jie žydėti tik po trijų ar keturių metų. Bet nieko tokio, palauksim :) 

Jokios ypatingos priežiūros erančiams nereikia. Po žydėjimo, jie subrandina sėklas ir nunyksta. Atsisveikina iki kito pavasario.

PAVASARIŠKA BORGHESE VILA ROMOJE

Yra sakoma, kad visi keliai veda į Romą. Žinojau, kad ir mano keliai kada nors taip pat ten nuves :).
Tai įvyko ! Prieš porą savaičių teko apsilankyti Amžinajame mieste. Ten sutikau pavasarį. Tokį lengvą, bundantį, saulėtą.

Miestas paliko didžiulį, sunkiai nusakomą, įspūdį. Gal vienas žodis apibūdinantis visą jo visumą būtų - DIDINGA.

Žinoma, aplankiau must see in Rome objektus : Koliziejų, Panteoną, Romos forumą, Trevi fontaną, Popolo, Ispanijos bei Navonos aikštes, Vatikaną. Bet, kaip jau man įprasta, privalėjau apžiūrėti ir vietinius parkus. Vienas žymiausių ir gražiausių šio miesto parkų, esantis pačiame miesto centre ant Pioncio kalvos - Villa Borghese.

Šiame parke 1633 m. buvo pastatyta pati Borghese vila ir aplink ją  įkurtas didžiulis parkas (80 ha). Parke daugybė fontanų, skulptūrų ir vilų. Akys skaudėjo nuo viso to grožio :)

Pačioje Borghese viloje šiuo metu veikia galerija, kur galima pamatyti Bernini, Raffaello, Rubenso ir kitų garsiųjų Italijos menininkų darbus. Labai gaila, kad nepavyko ten patekti (bilietus reikia iš anksto užsisakyti internetu), bet žinau, kad privalėsiu ten sugrįžti :)

 

 

Iš abiejų pusių vilą gaubia nedideli, tvoromis aptverti ir šiuo metu dar lankytojų nepriimantys sodeliai. Teko fotoaparato objektyvą kaišioti į tvoros tarpus ir bandyti pamatyti vazonuose augančius citrinmedžius ir visu grožiu žydinčias pavasarines gėles.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įspūdingo dydžio žiedais iš tolo švietė darželinės (Anemone coronaria) plukės.

 

 

 

Labai norėjosi praverti tuos vartelius, bet ...

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Apelsinai švytėjo pavasarinėje saulėje. Jų derliaus rudenį tikriausiai niekas neskynė ? Juk dabar pavasaris ir teoriškai jie turėtų krauti žiedus. Nepavyko man įminti  šios mįslės.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Akį traukė skulptūrų ir puošybos gausa. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Taisyklingos buksmedžių gyvatvorės, išraizgytos įmantriausiais raštais. Tikriausiai jau po mėnesio jos turėtų pražysti tulpėmis. Jeigu jums įdomu, kaip jos atrodo žydinčios, tai bloge View from Federal Twist galite pamažiūrėti šios aikštės žydinčius vaizdus.

 

 

Vaikštant po parką man labai patiko nuostabūs seni didžiuliai medžiai: palmės, pušys, platanai, eukaliptai ir elegantiškieji kiparisai. 

 

Jaukiose aikštelėse žmonės šildėsi saulutėje ir niekur neskubėjo. Tikra idilė.

 

 

Šios aikštelės viduryje augo didžiulis strelicijų krūmas su įspūdingais žiedais.

 

 

Parkas kvepėjo nuo rožinių žydinčių krūmų (gal tai sakuros ?).  

 

 

Rožių gerbėjams lauktuvių parvežiau pirmąjį prasiskleidusį rožės žiedą :) Ten jos pilnai sulapojusios ir jau krauna žiedus.

 



 

 

Ir dar keletas parko vaizdų: