ERANČIAI (Eranthis)

Tarp pavasarinių pirmūnų -  snieguolių ir krokų -  mano sode ryškiu geltoniu žėri erančiai (Eranthis). Šiemet jie pražydo apie kovo 20 dieną, mėnesiu anksčiau nei pernai. Internete skaičiau, jog 2008 m. Lietuvoje jie žydėjo jau vasario mėnesį. Tad ankstyvumu jie nenusileidžia snieguolėms ir savo optimistiška spalva pavasarį į sodą šaukia. 

Erančių žiedai apie 2-3 cm skersmens, su tokia savotiška žalia apykakle apačioje. Pavasariniai princai :)

Erančiai (Eranthis) yra iš vėdryninių šeimos. Tai daugiamečiai žoliniai nedidelio ūgio (apie 10 cm) augaliukai. Mėgstantys tokias vietas, kur jiems žydint būna saulėta, o nužydėjus -  pavėsiukas (po krūmais, medžiais).  Dirvą turi būti lengva, puri ir nešlapia. Jų žydėjimas trunka apie porą savaičių (dabar jau eina į pabaigą).

Dauginami erančiai gumbeliais arba sėklomis. Aš pati sodinau gumbelius, pirktus parduotuvėje.  Jie visai nedidukai ir perdžiūvę gali nebesudygti. Tad sodinti reikia daug nedelsiant. Galima prieš sodinimą  juos pamirkyti keletą valandų vandenyje. Norint augalą persodinti, tai reikėtų daryti jam nužydėjus ir lengvai gelstelėjus lapeliams. Gumbelius  laikyti per vasarą iki rudens rizikinga, nes, kaip minėjau, jie greitai perdžiūva.

Praeitą pavasarį leidau erančiams sunokinti sėklas ir jas išbarstyti. Šiemet matau, jog jau yra sudygusių jaunų augaliukų. Tad šviežios sėklos yra tikrai daigios ir  surinkus sėti jas reikia vasarą arba rudenį. Tiesa, pradės jie žydėti tik po trijų ar keturių metų. Bet nieko tokio, palauksim :) 

Jokios ypatingos priežiūros erančiams nereikia. Po žydėjimo, jie subrandina sėklas ir nunyksta. Atsisveikina iki kito pavasario.

PAVASARIŠKA BORGHESE VILA ROMOJE

Yra sakoma, kad visi keliai veda į Romą. Žinojau, kad ir mano keliai kada nors taip pat ten nuves :).
Tai įvyko ! Prieš porą savaičių teko apsilankyti Amžinajame mieste. Ten sutikau pavasarį. Tokį lengvą, bundantį, saulėtą.

Miestas paliko didžiulį, sunkiai nusakomą, įspūdį. Gal vienas žodis apibūdinantis visą jo visumą būtų - DIDINGA.

Žinoma, aplankiau must see in Rome objektus : Koliziejų, Panteoną, Romos forumą, Trevi fontaną, Popolo, Ispanijos bei Navonos aikštes, Vatikaną. Bet, kaip jau man įprasta, privalėjau apžiūrėti ir vietinius parkus. Vienas žymiausių ir gražiausių šio miesto parkų, esantis pačiame miesto centre ant Pioncio kalvos - Villa Borghese.

Šiame parke 1633 m. buvo pastatyta pati Borghese vila ir aplink ją  įkurtas didžiulis parkas (80 ha). Parke daugybė fontanų, skulptūrų ir vilų. Akys skaudėjo nuo viso to grožio :)

Pačioje Borghese viloje šiuo metu veikia galerija, kur galima pamatyti Bernini, Raffaello, Rubenso ir kitų garsiųjų Italijos menininkų darbus. Labai gaila, kad nepavyko ten patekti (bilietus reikia iš anksto užsisakyti internetu), bet žinau, kad privalėsiu ten sugrįžti :)

 

 

Iš abiejų pusių vilą gaubia nedideli, tvoromis aptverti ir šiuo metu dar lankytojų nepriimantys sodeliai. Teko fotoaparato objektyvą kaišioti į tvoros tarpus ir bandyti pamatyti vazonuose augančius citrinmedžius ir visu grožiu žydinčias pavasarines gėles.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įspūdingo dydžio žiedais iš tolo švietė darželinės (Anemone coronaria) plukės.

 

 

 

Labai norėjosi praverti tuos vartelius, bet ...

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Apelsinai švytėjo pavasarinėje saulėje. Jų derliaus rudenį tikriausiai niekas neskynė ? Juk dabar pavasaris ir teoriškai jie turėtų krauti žiedus. Nepavyko man įminti  šios mįslės.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Akį traukė skulptūrų ir puošybos gausa. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Taisyklingos buksmedžių gyvatvorės, išraizgytos įmantriausiais raštais. Tikriausiai jau po mėnesio jos turėtų pražysti tulpėmis. Jeigu jums įdomu, kaip jos atrodo žydinčios, tai bloge View from Federal Twist galite pamažiūrėti šios aikštės žydinčius vaizdus.

 

 

Vaikštant po parką man labai patiko nuostabūs seni didžiuliai medžiai: palmės, pušys, platanai, eukaliptai ir elegantiškieji kiparisai. 

 

Jaukiose aikštelėse žmonės šildėsi saulutėje ir niekur neskubėjo. Tikra idilė.

 

 

Šios aikštelės viduryje augo didžiulis strelicijų krūmas su įspūdingais žiedais.

 

 

Parkas kvepėjo nuo rožinių žydinčių krūmų (gal tai sakuros ?).  

 

 

Rožių gerbėjams lauktuvių parvežiau pirmąjį prasiskleidusį rožės žiedą :) Ten jos pilnai sulapojusios ir jau krauna žiedus.

 



 

 

Ir dar keletas parko vaizdų:

 

 

 

 

 

 

ROŽĖS UŽUTRAKIO DVARE

Apie Užutrakio dvaro parką jau esu rašiusi (čia ). Ten visada norisi sugrįžti. Ten gražu visais metų laikais.

 Ar teko jums būti Užutrakyje, kai pradeda žydėti rožės ? Birželio viduryje.

  Praeitą vasarą su  drauge nusprendėme "gaudyti momentą" ir  nuvažiavome pažiūrėti kaip atrodo žydinčios Rosa centifolia, kurių didžiuliai krūmai auga Užutrakio dvaro parko pakraštyje, netoli ežero, prie Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūros.



Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūros istoriją jau esu rašiusi. Tad nesikartosiu. Paminėsiu tik, kad  2007 m. ji buvo naujai atstatyta. Skulptūra stovi ant ežero kranto, pietinėje parko dalyje. Anksčiau ji laimindavo atvykstančius laivu į dvarą Tiškevičius.

O dabar - visus, kurie ateina jos aplankyti. 

Štai ji - nuostabiai žydinčių rožių  Rosa centifolia apsuptyje.

 

Rosa centifolia  -priklauso šimtalapių rožių grupei. Jos dar vadinamos "kopūstinėmis" arba "dailininkų", nes jas dažnai tapė XVII a. flamandų dailininkai. Dižiuliai krūmai su stambiais žiedais tikrai verti dailininkų teptuko. Daugiau informacijos apie šias rožes galite rasti Sibirkos rožyno tinklapyje. Kiek žinau, visos Užutrakio parke augančios rožės yra iš šio rožyno. Mano sode taip pat :).
 

   

 

 

Šalia didžiulių rožių krūmų auga putinlapis pūslenis - Physocarpus opulifolius. Tuo metu jau baigę žydėti jo žiedynai buvo raudonai rusvos spalvos ir gražiai derėjo su Rosa centifolia  žiedais. Galbūt jie tarpusavyje taip dailiai atrodė todėl, kad abu priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai  :) ?

 

Vaikščiojau aplinkui ir tiesiog gėrėjausi.
 

 

Skulptūra paskendusi rožėse ir gražioje natūralioje ežero pakrantės pievoje.

Visoje parko teritorijoje auga nemažai rožių, bet jos dar stiprėja, tvirtėja ir gražėja. Su laiku jos bus nuostabios. Rožės yra gerose rankose, prižiūrimos gerosios parko dvasios  - Andželikos Kriaučiūnienės. Ši moteris apie parką ir jo augalus žino viską. Ir šį kartą mums pasisekė ją čia sutikti. Andželika prasitarė, kad tokio gražaus ir gausaus  Rosa centifolia žydėjimo ji dar nėra mačiusi. Valio ! Važiavome ne veltui.

Ir šią vasarą važiuosim vėl :)