KELIONĖ Į SODŲ IR PARKŲ ROJŲ (KEW GARDENS) I DALIS

Visi žinome, kad Didžioji Britanija yra sodų ir parkų rojus :). Vien tik paėmus į rankas Londono žemėlapį akys raibsta nuo įvairiausių sodų bei parkų pavadinimų.  Jau seniai svajojau nuvykti ir savo akimis pamatyti garsiuosius Kju (Kew Gardens) ir Vislio (Wisley Garden) sodus. Pagaliau tai įvyko :) !
Apsalusi nuo matyto grožio, skubu pasidalinti įspūdžiais ir vaizdais. Į vieną įrašą tikrai nesutilpsiu. Nuotraukų turiu labai daug, todėl pirmąją dalį skirsiu Kju sodams.

Pradėsiu nuo pradžios.
Pirma, ką su vyru aplankėme Londone, buvo -  Kju sodai (Kew Gardens).  Jie priklauso  Didžiosios Britanijos Karališkajai Sodininkų Draugijai (RHS). Tai didžiulę (121 ha) teritoriją užimantis parkas, turintis 250 metų senumo istoriją ir esantis pietvakarinėje Londono dalyje ant Temzės upės kranto.
 Kodėl sodai, o ne sodas ? Nes visas Kju kompleksas yra sudarytas iš atskirų, vienas į kitą nepanašių sodų, turinčių savo istoriją, savo veidą ir savo išskirtinumą.
Mūsų pažintis su Kju prasidėjo nuo šio sodo ikonos - Palm House (Palmių namo). Šis pritrenkiantis statinys buvo pastatytas 1844 - 1848 m. Tai vienas žymiausių visame pasaulyje karalienės Viktorijos laikų pastatas iš stiklo ir metalo. Tuomet tai buvo itin novatoriškas projektas. Jis buvo projektuojamas konstrukcinius elementus nusižiūrint iš laivų statytojų. Jei atidžiau pažvelgtume į jį, pamatytume apversto laivo siluetą. Ir visas šitas inžinerinis stebuklas buvo statomas dėl to, kad ten netrukdomai galėtų vešėti išdidžios palmių karūnos. Dėl savo prabangaus eksterjero ir ne ką prastesnio interjero ši puiki oranžerija yra tapusi Kju sodų simboliu.

1848 m., baigus oranžerijos statybas, priešais ją buvo suprojektuotas įmantrus parterio gėlynas aplinkai papuošti. Per daugelį metų šis gėlynas kito, nes jo struktūra buvo sudėtinga ir prižiūrėti jį taip pat buvo ne itin patogu. Kiekvienais metais čia sodinami skirtingi augalai, atspindintys tų metų aktualijas. O Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, šie gėlynai pritaikyti daržovėms auginti. Šiemet parteris vėlgi apsodintas valgomomis daržovėmis, prisimenant šį faktą. Čia įkomponuotas daržas su kaliaropėmis, paprikomis ir pipirais, pomidorais ir vijoklinėmis pupelėmis, kukurūzais ir burokėliais. Labai simpatiškas savo spalvingumu ir struktūriškumu, nenusileidžiantis bet kokiam gėlynui.

Jeigu jums patiko šis daržas, prašom, gatavas planas su visais daržovių pavadinimais. Gal susigundysit ir savo sode tokį pasodinti :)

 

Keliaudami nuo oranžerijos į dešinįjį sodo kampą, aptikome Žolių ir Vandens sodus. Grass Garden (Žolių sodas) buvo sukurtas 1982 m., o apskritai  Kju sode žolės pradėtos eksponuoti dar XIX a. pr. Nors aš dekoratyvinių žolių kompozicijas buvau nusiteikusi pamatyti tik Vislio sode, išvydusi jas čia, likau tikrai sužavėta. Sąlyginai nedideliame plote siūbavo miskantų, lendrūnų, įvairiausių smilgų salos. Labai gražu !

Žolių sode esanti skulptūra "A Sower" (Sėjėjas), vaizduojanti sėklas barstantį vyrą, buvo pastatyta 1886 m.

Aquatic Garden (Vandens sodas) šiuo metų laiku nebuvo labai įspūdingas, nors keletas lelijų vis dar tebežydėjo. Šis sodas buvo įkurtas 1909 m. šiaurės rytiniame Kju sodų kampe.

Mūrine siena apsuptas Duke's Garden (Kunigaikščio) sodas anksčiau priklausė Cambridge Cottage, kur gyveno princai ir kunigaikščiai. Kju sodai įsigijo šį žemės sklypą su kotedžu 1904 metais ir pavadino jį Duke's Garden - Kunigakščio sodu.  Tam kad išvengti maišaties dėl pavadinimo, nes 'Cambridge Cottage Garden' daug kam asociavosi su klasikiniu cottage garden - anglišku gėlynų stiliumi.
Čia išpuoselėtą vejos gabalėlį įrėmina egzotiškų augalų gėlynas, kuriame veši dekoratyviniai bananmedžiai, papartmedžiai, kanos, imbierai. Tai savotiškas vietinis bandymų poligonas bandant šių lepių augalėlių ištvermę.

Queen's Garden (Karalienės sodas) - tai žavingas XVII a. stiliaus sodas prie Kew Palace. Kew rūmai yra patys mažiausi ir intymiausi iš visų karališkųjų rezidencijų
 Šis sodelis oficialiai buvo atidarytas 1969 m. karalienės Elizabetos II. Karpytų gyvatvorių apsuptyje čiurlena nedidelis baseinėlis. Atkreipėme dėmesį į tai, kad tekantis į basenėlį vanduo yra dažytas juodai. Manyčiau, tai yra tam, kad suteiktų didesnio gylio įspūdį. Už gyvatvorių slėpėsi nedidelis prieskonių darželis. O pro properšą matoma berniuko su delfinu skulptūra yra viena seniausių, esančių Kju sode. Tai skulptūros, esančios Florencijoje, kopija.

Čia fotografavau per rūmų langą, todėl vaizdas toks padūmvęs. Norėjosi daugiau nuotraukų šiame mielame kampelyje, bet įkyriai pradėjo lyti lietus ir teko slėpti fotoaparatą į užantį :)

Mediterranean Garden (Viduržemio jūros sodas), įkurtas visai neseniai - 2007 m., yra Kju sodų centrinėje dalyje ir užima apie 2000 kvadrarinių metrų teritoriją. Toskanos alyvmedžių ir kedrinių pinijų giraitės, lydimos žalių kiparisų bokštų, bei levandų sąžalynų, gaubia šventyklą, pastatytą 1837 m. karalienės Viktorijos. Ji yra skirta Viljamo III garbei. Nors ir augantys toli nuo savo natūralių augimviečių, tačiau tipiški Viduržemio jūros regiono augalai, labai gerai perteikia tenykščių sodų nuotaiką.

XVIII a. vid. Anglijos sodo dizaine buvo labai populiarus šinuazri  stilius, t. y. kinietiški motyvai. 1762 m. Kew buvo baigta statyti ši Pagoda, kuri mums matėsi iš toli ir lyg švyturys kvietė apžiūrėti ją iš arčiau. Nors ji tikrai palieka įspūdį, tačiau tuo metu Didžiojoje Britanijoje ji nesulaukė visuotinio populiarumo. Dešimties aukštų aštuoniakampis statinys yra 50 metrų aukščio ir tuo metu tai buvo didžiausias kinietiško stiliaus pastatas visoje Europoje. Sakoma, kad pagodos turi būti sudarytos iš nelyginio aukštų skaičiaus. Tačiau nežiūrint to mažo netikslumo, ji man labai patiko savo spalvingumu ir tikrai įspūdingu aukščiu.
 

Japanese Gateway arba Japoniškų vartų sodas mus pasitiko nutviekstas jau vakarinės saulės, kuri išlindo pirmą kartą per visą dieną. Kaip ir tikroje geografinėje kaimynystėje, šis sodas yra netoliese kinietiškos pagodos. Japonišką sodą vainikuoja mediniai vartai. Tai Japonijoje, Kijoto mieste, esančių vartų kopija. Ji buvo pastatyta 1910 m. Londone vykusios Japonijos ir Didžiosios Britanijos parodos metu. Na o 1911 m. vartai buvo išmontuoti ir perkelti į Kju.

Mes tikrai neapėjome visos tos milžiniškos augalų ir originalių pastatų karalystės, bet tai ką suspėjome pamatyti įstrigo į atmintį. Visos Kew grožybės kalba už save ir parodo, kad Kju sodai, tai vieta, kur per kelis šimtmečius buvo surinkta visa, kas novatoriška, įdomu ir įspūdinga. Darni visuma yra puoselėjama, prižiūrima ir pildoma naujais stebuklais.

Bus tęsinys :)

KAUNO BOTANIKOS SODAS

Perskaičius Aistės (tinklalapio "Smėliadėžė" autorė) straipsnį " Rugsėjis Kauno botanikos sode: kukliai nutylimas grožis "

 iš karto norėjosi sušukti: "Ir aš ten buvau, ir man kilo tos pačios mintys" :). Tad norėdama solidarizuotis su Aiste, taip pat papasakosiu apie įspūdžius iš Kauno botanikos sodo.

Tiesa, Kauno botanikos sode pirmą kartą apsilankiau tik šių metų rugpjūčio pradžioje. Likau sužavėta nuostabiais suaugusiais ginkmedžiais, japoniniais puošmedžiais, įvairių rūšių klevais ir kitais senais medžiais, kuriuos  Lietuvoje pamatyti galima tikrai retai kur. O kaip gražiai jie atrodys nusidažę rudeninėmis spalvomis ! Dabar jau tikriausiai galima pamatyti pirmąsias rudenines medžių spalvas.  Keista, kad būtent rudenį sodas neorganizuoja renginių ir nekviečia į svečius savo lankytojų.
Bet norėjau parašyti šiek tiek istorijos, kaip ir kada buvo įkurtas šis botanikos sodas. Šiais metais, beja, jis atšventė savo įkurimo jubiliejų. Kauno botanikos sodui šiemet sukako 90 metų !
 

 

Seniau, t. y. iki XVII a. antrosios pusės sodo žemės priklausė Lietuvos didikams Pacams (kaip ir daugelis žemių tuo metu).  Šie, už suprojektuotą Pažaislio vienuolyną, padovanojo minėtas žemes italų architektui Liudvikui Fredui. Nuo čia kilo ir šios vietos pavadinimas - Aukštosios Fredos dvaras. XVIII a. dvarą nupirko bajorai Godlevskiai, kurie XIX a. antroje pusėje čia įkūrė peizažinio stiliaus Aukštosios Fredos parką. Jau tuo metu čia buvo pasodinta nemažai įvairių svetimžemių augalų, kai kurie išlikę ir iki šių dienų. Po Juozo Godlevskio mirties, dvaras buvo parduotas carinės Rusijos valdžiai, o jo žemėse įrengti du fortai. Laimei, tolimesnė dvaro parko istorija  jau susijusi su dabartine jo paskirtimi. 1920 m. Aukštosios Fredos dvare buvo įkurta Sodininkystės ir daržininkystės mokykla, o 1923 m. įkurtas Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas. Pirmasis jo vadovas buvo žymus šveicarų kilmės botanikas, Tartu universiteto profesorius Konstantinas Regelis. K. Regelis turėjo neblogų ryšių su kitais Europos botanikos sodais (Berlyno, Karaliaučiaus). O Sankt Peterburgo imperatoriškojo botanikos sodo vedėjas Eduardas Regelis buvo jo senelis. Kvalifikuotas vadovas bei geri jo ryšiai padėjo sparčiai kurtis naujajam botanikos sodui.  K. Regelis pasikvietė garsų anuomet sodų ir parkų architektą Karolį Rauthą suprojektuoti naująjį botanikos sodą. K. Rauthas perplanavo buvusį dvaro parką botanikos sodo reikmėms. Iki 1940 m. buvo nuveikta tikrai daug: pastatyta oranžerija, įkurtas dendroparkas, rožynas, augalų sistematikos skyrius, išleistas pirmasis sėklų mainų katalogas. Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas buvo žinomas ir už Lietuvos ribų, jis buvo vienas turtingiausių Baltijos šalyse. Prasidėjus karui ir K. Regeliui išvykus iš Lietuvos, sodui vadovavo profesorius Kazimieras Grybauskas.  Sunkus buvo tuomet laikas botanikos sodui. Bet jis išgyveno iki šių dienų ir dabar vis dar turi ką parodyti. 
 Gal tik reikia būnant jame ne tik žiūrėti, bet ir pamatyti, tai, kas yra vertinga. O vertinga, manau, tai, kas auga ne vieną dešimtmetį, kas atlaikė žvarbias žiemas ir kaitrias vasaras, kas buvo šios vietos istorijos liudininkais ir tai, kas dar gyvens ir džiugins savo grožiu bei didybe  taip pat ne vieną dešimtmetį. Vietiniai ir  nevietiniai gražuoliai medžiai, turintys savo atsiradimo ir kilmės  istoriją, sutinkantys ir išlydintys kiekvieną, apsilankiusį šiame botanikos sode, gyvena čia savo gyvenimą. Gaila, kad apie juos tiek mažai kalbama.
Prie įėjimo į sodą galime tik perskaityti, jog čia galime rasti šiuos įdomesnius augalus:

 

 

Pasiėmus botanikos sodo žemėlapį (o jį galima gauti perkant kasoje įėjimo bilietus), nesunku šiuos augalus rasti ir jais pasigėrėti. Važiuodama į parką, norėjau būtinai pamatyti, kaip atrodo suaugęs dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba). Tai seniausi žemėje medžiai, kurie dar vadinami gyvosiomis iškasenomis. Šis medis kilęs iš Kinijos ir Japonijos. Išgyventi jis gali įspūdingą amžių -  nuo 1000 iki 4000 metų ! Žinoma, Kauno botanikos sode jie gerokai jaunesni, bet ir ne jauni liauni medeliai. O štai tokie gana solidūs medžiai su labai gražiais vėduoklės formos lapais. Juk ne vienas galime pasigirti, kad pasisodinome kieme ginkmedį, bet štai koks medis bus, kai suaugs, nežinome. Apsilankykite čia ir pamatysite, kokiu puikiu  virs jūsų augintinis :)

 

Jeigu manes paklaustumėte, kas labiausiai patiko Kauno botanikos sode, atsakyčiau:

- Japoninis puošmedis ! Jis nuostabiausias :) !

Praeitais metais pasisodinau jį savo sode. O kai pamačiau čia, suaugusį didžiulį daugiakamienį medį, puoliau skaityti prie medžio pritvirtintos kortelės, nes buvo labai smalsu sužinoti, kiek jam metų. Taigi, tai vienas seniausių japoninių puošmedžių, augančių Lietuvoje. Jis sodintas apie 1925-1930 metus. Vadinasi šiam medžiui apytiksliai 83 metai ! Solidu :)

 

 

Japoniniai puošmedžiai (Cercidiphyllum japonicum) kilę iš Japonijos ir Kinijos. Užauga iki 15 m aukščio. Dažniausiai tai daugiakamieniai medžiai. Mėgsta derlingus purius priesmėlius ar priemolius. Auga vidutiniškai sparčiai. Atsparūs šalčiui. Pakenčia paunksmę, bet puošniau atrodo saulėtoje vietoje. Tiesa, reikia paminėti, jog  botanikos sode yra ne vienas šis gražuolis medis. Kiti puošmedžiai yra jaunesni. Jų yra savotiška alėja, kartu su ginkmedžiais. O dar vienas auga šalia viendienių ir vienmečių gėlių gėlyno. Bandau įsivaizduoti, kaip jie atrodys šiek tiek vėliau, kai pasikeis lapų  spalva. Turėtų būti  pritrenkiančiai gražu. O kur dar karamelės kvapas. Sakoma, kad atšalus orams, japoniniai puošmedžiai pakvimpa karamele. Vokiečiai japoninį puošmedį vadina Kuchenbaum - meduolių medžiu. Tikriausiai dėl kvapo. Na ką važiuosime dar kartą, įsitikinti, kad tai tiesa :)
Medžius, štai ką reikia būtinai pamatyti Kauno botanikos sode !
Mes perkame ir sodiname nedidelius medelius neturėdami žalio supratimo, kas iš jų užaugs. Na gal paskaitome aprašymus internete ar etiketes, užkabintas prie augalų, bet informacija ten ne visada būna tiksli, o ir augalai dažnai atvežtiniai, augę kitokiomis sąlygomis.  Lankydamiesi Lietuvos botanikos soduose ir senuose  dvarų parkuose, galime pamatyti suaugusius medžius ir tik tada suprasti, kiek vietos reikės vienam ar kitam medžiui.
Brandaus Kauno botanikos parko erdvėse galime dar apžiūrėti ir oranžeriją, alpinariumą, rožyną, jurginų kolekciją bei margaspalves daugiamečių gėlių salas. Gėlynams galbūt reikėtų daugiau šiuolaikiškumo, nes ten vis dar stipriai juntamas tas senasis "tarybinių laikų" stilius. Aš labai tikiuosi, kad su laiku viskas tik gražės.

 

 

 

 Šiandieną parkas jau kitoks, su kita nuotaika, spalvomis, bet tikrai ne mažiau žavus. Verta pastebėti tą besikeičiantį jo grožį.